3 priežastys, kodėl nerekomenduoju NLP (neurolingvistinio programavimo)

 
1. NLP moko, kaip pasiekti, bet nemoko, kaip gyventi

 

NLP visą dėmesį kreipia į tikslų pasiekimą. NLP postuluoja amžiną pasiekimų troškulį, kurį jums reikia „gesinti“ savo veikla. Žmogus, naudojantis NLP, pasmerktas spręsti vis naujas ir naujas problemas, besistengdamas NLP metodais keisti save ir aplinkinius. NLP siūlo platų arsenalą nekasdieniškų technikų, turinčių garantuoti tikslų pasiekimą. Tai – savęs motyvavimas, kitų įtikinėjimas, reakcija į prieštaravimus ir kt.

Man tai primena gudrias socialistinės revoliucijos technikas. Revoliucionieriai buvo išradingi, versdami valdžią ir švęsdami pergalę. Tačiau, ką jie realiai pasiekė? Paėmę valdžią jie nei patys nemokėjo laimingai gyventi, nei kitiems laimės atnešė.

Primesti savo valią – toli gražu ne gyvenimo išminties ir harmonijos kriterijus. Tai veikiau prievartos filosofija.

Svarbiau yra išmokti gyventi laimingai, išsiugdyti toleranciją, puoselėti draugystę ir nuoširdžius jausmus kitų atžvilgiu. 

 

2. NLP teigia noro viršenybę prieš vertybes

 

NLP moko kuo daugiau norėti. Geriau norėti ne vieno milijono, bet dviejų, tapti direktorium ne per 10 metų, o per vienerius metus, ir pan.

Asmenybės branda ateina tuomet, kada kartu su įgyta patirtimi auga ir žmogaus norai. Subrendus ankstesni norai atrodo naivūs ir nebesvarbūs. Jūs įgyjate išminties ir aiškias vertybines nuostatas. 

Bet pagal NLP yra kitaip: jūs privalote norėti trugubai daugiau ir su visa aistra veržtis link savo norų įgyvendinimo. Tačiau pažvelkite, kas būtų, jei užsivedęs paauglys pasiektų, kad gautų „Ferari“. Ar nesibaigtų tai dar viena girto vairuotojo avarija su vaikų aukomis? Tik apribojus savo gaivališkus norus ir savojo EGO pasipūtimą, išsiugdžius vertybines nuostatas, galimas brandus ir atsakingas buvimas pasaulyje.  

 

3. Man nepatinka bendrauti su NLP-istais

 

  • Nes jie patys su manimi nebendrauja žmogiškąja prasme. Nėra jokio emocinio apsikeitimo, bendrumo paieškos ar panašiai, o vien tik spaudimas. Jie žiūri į mane kaip į priemonę, bando mane paveikti, įtikinti, pakeisti, kitaip sakant, primesti savo valią. Jiems neįdomi mano nuomonė, nei vertybės, jeigu tai netarnauja jų tikslui. Todėl ir man jų nuomonė darosi neįdomi. (Galiausiai jie lieka labai vieniši).
  • Jie bando paveikti nuomonę ar sprendimą, apeliuodami į mano tariamą nežabotą godumą. Kažkas juos įtikino, kad visi žmonės yra godūs. Reikia tik tinkamai pagaminto jauko, ir žuvelė užkibs. Tačiau man nereikia, kad kažkas neprašytas aiškintų, „kas man labai naudinga“. Maža to, iš pašnekovo jiems negana tris kartus išgitsti “Ne!” Jie spaudimą darys mažiausia dar 1,5 valandos. O tai jau gaišina brangų laiką.
  • Be to, jie atkakliai braižo schemas. Šitas dalykas man mažiausiai suprantamas. Juk tai taip nuobodu!

Spausdinti

Trumpai drūtai

Ar populiarioji psichologija serga puikybe?

 

Kiekvienas žmogus, kuris pasineria į tam tikrą veiklą, ir kiekvienas besigydantis ligonis turėtų domėtis ne tik veiklos ar gydymo privalumais, bet ir slypinčiais pavojais.

Pamenu psichologijos studijas. Studentai, kurie labai uoliai studijuodavo psichologiją, gilindavosi į save, savotiškai apsinuodydavo – imdavo įžvelgti begalę savų ir svetimų trūkumų ir nuolat juos analizuodavo. Panašiai atsitinka ir su populiariosios psichologijos „prisivalgiusiu“ žmogumi: jis pasijunta daug žinąs, išmoksta diskutuoti ir ginčytis remdamasis jos sąvokomis ir dėsningumais, pakyla jo savivertė, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia jo charakteris ar gyvenimas. Žmogus skaito vieną knygą po kitos, eina iš vienų kursų į kitus ir vis labiau vargina kitus savo samprotavimais. Viena mano klientė kartą sakė: „Psichologinės knygos mane veikia kaip narkotikas. Perskaičiusi vieną aš iš karto stveriuosi kitos, o paskui beveik neatsimenu, apie ką skaičiau.“

Psichologija paliečia ne tik tiesiogiai su ja susiduriančius žmones. Nuo psichoanalizės išradimo laikų psichologija stipriai paveikė kultūrą ir visuomenę. Tad pamąstykime apie itin didelę įtaką visuomenei darančią populiariąją psichologiją. Tokios psichologijos žinių rasime populiariuose žurnaluose ir knygose, jos perteikiamos įvairiuose mokymuose, seminaruose, jų turi iš svetur, ypač iš Rusijos, atvykstantys mokytojai, daugelyje saviugdos centrų galime susidurti su dvasinių ir populiariosios psichologijos žinių mišiniu.

Skaityti toliau...