Kas motyvuoja žmones dirbti geriau šiuolaikinių teorijų požiūriu

 

Vargu ar pinigai yra svarbiausias darbuotojų motyvas. Tai patvirtina daugelis tyrimų. Štai 5 dalykai, kuriems darbuotojai teikia didžiausią reikšmę:

1. Mokymosi veikla ir įgaliojimų pasirinkimas. Darbuotojai vertina mokymosi galimybes, kurių dėka jie įgyja naujų įgūdžių ir pagerina savo reitingus darbo rinkoje. Ir jie nori rinktis, kai tik įmanoma, darbo įgaliojimus. 

2. Lanksčios darbo valandos ir laisvalaikis. Darbuotojai vertina savo laiką ir laisvalaikį. Darbo valandų lankstumas leidžia jiems geriau suderinti asmeninius įsipareigojimus ir atskomybę darbe.

3. Asmeninis įvertinimas. Žmonės nori jausti, kad jie reikalingi ir kad jų darbas yra vertinamas. Darbuotojai dažniausiai skundžiasi, kad vadovai labai retai padėkoja už atliktą darbą.  

4. Didesnė autonomija ir valdžia savo darbe. Didesnė autonomija ir valdžia drabuotojams reiškia, kad organizacija jais pasitiki ir leidžia veikti savarankiškai, be kitų asmenų palaiminimo. 

5. Laikas, praleidžiamas su vadovu. Kai vadovai skiria laiko pavaldiniams, tai atlieka dvi funkcijas. Pirmiausia, kadangi vadovo laikas brangus, dėmesys pavaldiniui reiškia pripažinimą ir įvertinimą. Antra, išklausant darbuotojo rūpesčių, atsakant į klausimus ir patariant suteikiamas palaikymas, kurį darbuotojai labai vertina. 

Tyrimuose dalyvavę darbuotojai pinigus išranguoja kaip svarbius, tačiau jie nurodomi tik 6 vietoje, po šių 5 punktų.

Atlikti išsamūs naujausi tyrimai negalėjo visa apimtimi patvirtinti senesniųjų motyvacijos teorijų. Nors egzistuoja grupė šiuolaikinių teorijų, kurių dalį teiginių tyrimai patvirtina, tačiau tai dar nereiškia, kad tos teorijos yra absoliučiai teisingos. Jos gali būti vadinamos šiuolaikinėmis ne dėl to, kad neseniai sukurtos, bet dėl to, kad atspindi dabartinį mąstymo būdą, aiškinant darbuotojų motyvaciją. 

Atlikite užduotį: 

    • Jūs turite keletą metalinių monetų, o prieš jus yra penki taikiniai. Kiekvienas iš jų nutolęs geometrine progresija toliau už prieš jį esantį, todėl į tolesnius taikinius atitinkamai sunkiau pataikyti. 
    • Taikinys A – pats artimiausias, beveik ranka pasiekiamas. Jei pataikysite, gausite $2. Taikinys B – šiek tiek toliau, bet vis tiek apie 80 % žmonių gali pataikyti. Už pataikymą gausite $4. Taikinys C apdovanojamas $ 8, į jį pataiko apie pusė visų bandančiųjų. Apie 20 % žmonių turi šansą pataikyti į taikinį D, ir jūs už pataikymą galite gauti $16. Galiausiai už pataikymą į taikinį E jūs gautumėte $ 32, bet labai mažai vilčių, kad jums pasiseks. 

Į kokį taikinį jūs nusitaikysite? Jei pasirinkote C, jūs tikriausiai esate rezultatyvus, daug pasiekiantis žmogus (high achiever). 

Kai kurie žmonės yra vedini stipraus stimulo pasiekti sėkmę. Jie trokšta asmeninių pasiekimų labiau nei atlygio už juos. Jie būtinai nori ką nors padaryti geriau ar efektyviau nei tai buvo padaryta anksčiau. Toks stimulas yra pasiekimų poreikis. Tyrimais nustatyta, kad rezultatyvūs žmonės (high achievers) save nuo kitų išskiria pagal troškimą atlikti geriau. Jie tiesiog ieško situacijų, kuriose  suteikiama atskomybė išspręsti problemas ir greitai gauti įvertinimą, kad susigaudytų, ar jų atlikimas gerėja, ir kuriose tikslai būtų vidutiniško sunkumo. Rezultatyvūs žmonės nėra lošėjai, jiems nepatinka atsitiktinė sėkmė. 

Jiems patinka problemos sprendimo iššūkis, jie linkę prisiimti asmeninę atsakomybę už sėkmę arba nesėkmę labiau nei palikti savieigai arba kitų valiai. Svarbu, kad jie vengia to, ką jie suvokia kaip labai lengvos arba labai sunkios užduotys. Jie renkasi vidutinio sunkumo užduotis.  

Be pasiekimų poreikio (stimulo pasižymėti, išsiskirti, pasiekti, vertinant pagal kokius nors standartus, siekti, pasisekti), poreikių teorija išskiria dar du svarbiausius poreikius:

  • Valdžios poreikis: poreikis kitus priversti elgtis kitu būdu, nei jie elgtųsi natūraliai. 
  • Bendrumo poreikis: draugiškų ir artimų tarpasmeninių santykių troškimas ir ieškojimas.

Spausdinti

Trumpai drūtai

Darbo santykių užvaldymas

 

Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Mūsų kultūroje giliai tūno nuostata, jog reikalai organizacijoje – pačių darbdavių ir darbuotojų reikalas. Kad santykiai šeimoje nėra vien jos narių reikalas, kad tam tikrais atvejais reikalingas ir būtinas visuomenės ir valstybės demėsys – šiandien jau niekam nekyla abejonių. Ar darbo santykiuose yra mažiau viešojo intereso? Tiesa, kartais padūsaujame apie savanaudžius darbdavius arba apie atlyginimus vokeliuose. Pavienės aimanos prasiveržia į viešąją erdvę, bet tai tokie vėjo gūsiai, kurie bangų nesukelia

Kas slypi už šių, beje ne vienintelių, pakertančių žmonių gyvenimus reiškinių, kokie šaltiniai juos vis iš naujo maitina? 

Lietuvoje darbo santykių sritis – kaip privati valda, kurios savininkas yra darbdavys. Už privatumo skraistės slypi savos rašytos ir nerašytos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kartais gerokai artimesni Darvino arba Tayloro laikų dvasiai, negu Lietuvos Darbo kodeksui. Kiek mums dar trūksta socialinės brandos, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose matytume viešąjį interesą? 

Skaityti toliau...