Kur leidžia pinigus turtingi indai

 

Didžiausiai vakariečių menininkų ir kolekcionierių nuostabai:

   - indai myli meną,
   - indai kolekcionuoja meną,
   - indai kolekcionuoja tik savo meną. 

Naujieji vakarų kolekcionieriai – basnirčiomis į sandalus įsispyrę vaikinai, keliauja į mažiau išsivyčiusias šalis, atkakliai ieškodami tiesos, teisingumo ir amerikietiškojo meno kolekcionavimo būdo. Savo anonimiškuose laiškuose jie rašo apie kraštutinius išmėginimus, kuriuos tenka patirti, apie vėjo nugairintą odą ir net apie pajuoką. 

Ko jie ten veržiasi? Aišku tik viena – juos gena nenugalimas troškulys aptikti srautą, kuriuo vakaruose sukurtas menas galėtų tekėti į besivystančias šalis. Paprastai tariant, ar gali šiuolaikinis vakarų menas lygiai taip užgulti kylančias tautas, kaip jis tą sugeba išsivysčiusiose šalyse? 

Tačiau kol rajūs amerikiečiai kolekcionuoja viską, kas tik egzotiška, tie „grybai“ indai atsisako daryti tą patį.

Šiuos ir kitus stulbinančius atradimus visi laiko paslaptyje. Artnet.com rizikuoja nepataisomai išsišokti, paskelbdamas liudininkų pokalbių ir laiškų nuotrupas. Paskaitykite:

„Sugrįžome iš Indijos. Aplankėme daug menininkų jų namuose (kurie dažniausiai yra dvigubai didesni, nei jų studijos), taip pat ir galerijose. Praleidome laiką su svarbiausiais Indijos kolekcionieriais“. 

„Rinkoje vyrauja dramatiškai aukštos kainos, kadangi pasiturintys indai (pastaba: įskaitant, bet neapsiribojant, - Czae Shah, Lekha ir Anupam Poddar, Priti Paul ir Vijay Mallya – tai Indijos atsakymas į Ričardo Bransono prastos reputacijos Karališkojo žvejo alaus ir ir lėktuvų imperiją) kyla greičiau, nei bet kokia kita tarptautinė grupė. Jie labai myli šiuolaikinį meną, bet tik savo“.

„Tai tam tikra uždaros ekonominės sistemos rūšis su keletu atsidavusių meno žaidėjų, keliančių savo pačių menininkų vertę. Kai kurie dailininkų darbai jau dabar per brangūs, kad būtų galima juos laisvai įsigyti. O vietiniai kolekcionieriai paprasčiausiai nori turėti šiuos darbus sau ir nepanašu, kad jiem rūpėtų juos vėliau parduoti“.

„Keletas gerai žinomų menininkų yra sukūrę tokių gerų darbų, kurie tiktų bet kuriai žymiai šiuolaikinio meno kolekcijai. Ir sėkmingai kuria toliau“.

„Mes susidūrėme su žavingu naujo tipo aukcionu-galerija: Safronartu. Safronartas reguliariai rengia internetinius aukcionus ir publikuoja puikius katalogus. Labai geri Indijos menininkai, remiami savo galerijų, parduoda savo darbus internetiniuose aukcionuose. Vietiniai prisijungę siūlo kainą trumpą nustatytą laiko periodą. Kai siūlymai susiaurėja iki keleto finalistų, aukcionas, nemažindamas tempo, tęsiasi, kol vienas laimi“.

„Kainodara atrodo sąžininga ir čia yra tikrai tinkama vieta rasti labai gerų darbų. Indai yra interneto karaliai. Taigi, viskas jiems turi prasmę, ir, regis, mums taip pat“.

„Jūsų paskutinis laiškas buvo labai keistas, ir aš sutikčiau su dauguma teiginių iš to pamokslo. Tikriausiai tai yra atvejis, kai turtingieji nuosekliai perka kultūrą bet kokia kaina, o likusieji iš mūsų paprasčiausiai neišgali daryti to paties“. 

„Sugebėti uždirbti pinigų iš siauro meno lango, reiškia sugebėti sukrėsti šią rinką – faktiškai, pervesti „meno, kaip kapitalo“ kategoriją į kažką seksualaus, žavinčio ir nuotykingo su raminančiais lošimo pustoniais“.

„Mes matome, kad patyrę kolekcionieriai dabar stengiasi pirkti naujus darbus, kurie tiktų jų kolekcijoms ir pagal savo perkamąją galią jie nėra kur nors užribyje. Kaip jie renkasi? Ogi paprasčiausia nueina į savo darbų saugyklą (pastaba: reikia turėti pakankamai meno, norint turėti saugyklas), pastumdo darbus, kad įsitikintų pokyčių poreikiu, ir leidžiasi to poreikio vedini“.

Situaciją geriausiai apibūdino patys indai šitaip:

  1. Jie perka savo pačių meną.
  2. Jie moka didelę kainą už dalykus, kurie jiems patinka.
  3. Jie palaiko savo pačių kylančią kultūrą.

„Tik keli iš jų (pastaba: kolekcionierių) parduoda. Vis didėjantis jų skaičius perka. Jų menininkai gyvena geriau kas minutę. Ir jiems patinka demonstruoti meną, sukurtą vietinių menininkų!“

Šios nuomonės neatspindi Artnet, įskaitant padalinio vadovą, nuomonės, nes jis niekada Indijoje nebuvo, ir mes nesame atsakingi už šią pateiktą informaciją, bet jūs tikrai neturite kitos išeities, kaip tik patikėti, nebent susiruošite keliauti į Indiją pats. O tai brangu.

Dar daugiau, Artnet ne tik parodo kolekcionavimo ypatumus besivystančiose šalyse, bet ir pateikia gaires, ką kolekcionuoti.

Informacija jums vaikinai, jei esate didelių gabaritų: meninikų vardai – Anish Kapoor (kaina 2.5M USD), Subodh Gupta, Bharti Kher (Subodho žmona), Sudarshan Shetty, Ravinder Reddy, Chintan Upadhyay ir Indijos atsakymas Damienui Hirstui, Atul Dodiya (darbas neseniai parduotas Honkonge už 400K USD).

Jums, kurie esate Floridos tipo ankstyvi paukšteliai, tinkamiausi šie menininkų vardai: Jitish Kallat (kylanti žvaigždė) ir labai jaunas meninkas vardu Avishek Sen (super), taip pat Shibu Natesan ir T.V. Santosh (darbas taip pat parduotas Honkonge už 410K USD)

Kai kurie muziejų vadovai taip pat paminėtini: Mithu Sen, Reena Kallat, Shilpa Gupta ir Kabir Mohanty.

Taigi, tuojau pasiimkite šiek tiek Evian (pastaba: filtruotas vando buteliukuose), įsimeskite pentinus (jų reikės Indioje), ir šokite ant kažkieno šventos karvės. Nauji tapybos kūriniai atsiranda greičiau nei 6-os valandos priešpiečiai Majamio pliaže! 

 

Parengta pagal Carole Leiff publikaciją www.artnet.com 

 

Spausdinti

Trumpai drūtai

Apibrėžiant organizacijų elgsenos discipliną (organizational behaviour - OB)

  

Organizacijų elgsena išsikovojo pripažinimą kaip akademinė disciplina, turinti turtingą tyrimų istoriją  (pavyzdžiui, Howthorno* tyrimus) bei tinkamą mokslinę metodologiją. 

Kaip ir visose srityse, šiame akademiniame lauke galima rasti baltų dėmių ar prieštaravimų, tačiau, bene, ryškiausia problema yra identiteto krizė. Kas iš tikro turima galvoje sakant „organizacijų elgsena“? Ar tai yra bandymas pakeisti visą valdymą elgsenos mokslo koncepcijomis ir technikomis? Ar OB skiriasi, o jeigu taip, tai kiek, nuo senos geros taikomosios darbo psichologijos? Laimei, į šiuos klausimus didžiaja dalimi yra atsakyta taip, kad tai tenkina ir valdymo akademikus ir elgsenos secialistus, ir vadybos praktikus.

Bendriausiais bruožais lyginant organizacijų elgseną (OB) ir susijusias disciplinas - organizacijų teoriją (organization theory - OT), organizacijų plėtrą (organization development - OD) ir žmogiškųjų išteklių valdymą (human resource management - HRM), OB yra labiau teoriškai orientuota ir nukreipta į mikroanalizę. 

Skaityti toliau...