Ieškodama atspirties taško ir inspiracijos šiems savo pamąstymams apie pašaukimą ir lemiamą jo vaidmenį mūsų gyvenimuose, stabtelėjau prie keleto gerai žinomo kino režisieriaus Andrejaus Tarkovskio minčių. A.Tarkovskis teigia: „Menininkas turi būti įsitikinęs, kad jis ir jo kūryba atitinka tiesą.“ Klausimai apie tiesą, dažnai neatsiejamai lydimi pliuralizmo, taip ir pakimba diskusijų lygmenyje. Tiesos paieškos – dažna žmonijos įkvėpimo forma, kartu priemonė bei tikslas. Ar tiesos atradimas įmanomas ir reikalingas? Tai dar viena tiesos paieškos atmaina, kuri vėlgi neišvengiamai sustoja ties kiekvieno klausiančiojo namų slenksčiu.

 

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Tai progai turėtume pripažinti: tikslaus viso pasaulio muziejų skaičiaus niekas nežino – net UNESCO.

Kolekcijos ir ekspozicijos auga labai greitai. 2000 m. Miunchene /Vokietija/ išleistas žinynas „Pasaulio muziejai“. Jo duomenimis pasaulyje yra 177 500 valstybinių ir privačių muziejų.

Jų esama 155 pasaulio valstybių. Daugelyje muziejų greta rimtų daiktų eksponuojami keisti, nevykę ir net absurdiški dalykai. Tačiau jeigu tokie muziejai randasi ir egzistuoja, vadinasi, kažkam jų reikia... Viename Londono muziejuje pasirodė svečių knyga. Pirmasis vyras, padaręs joje įrašą buvo pensininkas. Prie rubrikos “Dėl kokios priežasties jūs aplankėte mūsų muziejų?” jis parašė: “Kadangi man kuo skubiausiai reikėjo į tualetą, o čia galima nemokamai”.

Briuselyje /Belgija/ veikia Apatinių kelnių muziejus. Jo įsteigėjas Janas Briukvojus. O belgas Žanas Bukė nusprendė įkurti Glaudžių muziejų šiuo metu turi per 100 egzempliorių/. Jis išsiuntinėjo laiškus 500 žymiausių žmonių, prašydamas atsiųsti muziejui savo glaudžių /panešiotų, daug kartų skalbtų/. Pradėtą darbą Bukė charakterizuoja kaip demokratinį /su glaudėmis visi lygūs/ ir antimilitaristinį /su glaudėmis nepakariausi/. Jis parašė du laiškus ir dar buvusiam karaliui Sadamui Huseinui. Į pirmąjį atsakymo negavo, o po antrojo paskambino nežinomas asmuo ir pagrasino susprogdinti muziejų.

 

Sutrumpinimas RC, kilęs iš angliškų žodžių „Radio Control“, lietuviškai reikštų – „radijo valdomas“. Radijo valdomi modeliai gali būti patys įvairiausi: skraidantys, važiuojantys, plaukiojantys vandens paviršiumi arba po vandeniu. 

Nors RC modeliai paprastai būna nedideli, jų jokiu būdu negalima laikyti žaislais. Skirtingai nuo žaislų, RC modeliai yra aukštos technologijos įrenginiai. Modelių veikimo principai ir dinamika yra tokie patys, kaip ir didžiųjų prototipų, o jų valdymui kartais reikia ne mažiau įgūdžių, negu valdant realius lėktuvus, automobilius, sraigtasparnius ar laivus.

Joks kitas hobis neapima tiek daug techninių sričių, kaip modeliavimas: medžiagotyrą, paviršiaus apdirbimą, elektroniką, aerodinamiką, vidaus degimo variklių techniką.

 

Didžiausiai vakariečių menininkų ir kolekcionierių nuostabai:

   - indai myli meną,
   - indai kolekcionuoja meną,
   - indai kolekcionuoja tik savo meną. 

Naujieji vakarų kolekcionieriai – basnirčiomis į sandalus įsispyrę vaikinai, keliauja į mažiau išsivyčiusias šalis, atkakliai ieškodami tiesos, teisingumo ir amerikietiškojo meno kolekcionavimo būdo. Savo anonimiškuose laiškuose jie rašo apie kraštutinius išmėginimus, kuriuos tenka patirti, apie vėjo nugairintą odą ir net apie pajuoką. 

Ko jie ten veržiasi? Aišku tik viena – juos gena nenugalimas troškulys aptikti srautą, kuriuo vakaruose sukurtas menas galėtų tekėti į besivystančias šalis. Paprastai tariant, ar gali šiuolaikinis vakarų menas lygiai taip užgulti kylančias tautas, kaip jis tą sugeba išsivysčiusiose šalyse? 

Tačiau kol rajūs amerikiečiai kolekcionuoja viską, kas tik egzotiška, tie „grybai“ indai atsisako daryti tą patį.