Šiandien rekomenduojame

Slavoj Zižek: pradžioje tragedija, paskui - farsas (video)

Rekomenduojame žymaus šiuolaikinio mąstytojo Slavojaus Zižeko 10 min. video paskaitą anglų kalba apie vadinamojo „sukultūrinto“ kapitalizmo būseną, kuris su mūsų pačių vartotojų pagalba reprodukuoja save visame pasaulyje. Kokia yra tokio kapitalizmo ateitis? Ir ar yra išeitis?

Slavoj Zižek - filosofas ir psichoanalitikas

Slavoj Zižek yra kultūros kritikas ir filosofas, šiuolaikinių laikų teoretikas. Jis yra toks originalus ir populiarus visame pasaulyje, kad pramintas filosofijos „Elviu Presliu“. Jo darbai yra gyvi, kupini humoro ir akiplėšiško skirtumų tarp aukštos ir žemos kultūros formų nepasymo, o darbų pristatymo forma pelnė jam akademinės roko žvaigždės titulą.

Kartu su pirmaja knyga anglų kalba „The Sublime Object of Ideology“ jis pradėjo „imti šturmu“ šiuolaikinį filosofijos pasaulį, niekada nevengė konfrontacijos ir pagarsėjo kaip „pavojingas teoretikas“. Jis kviečia grįžti prie vokiečių ideologijos – Hėgelio (Georg Wilhelm Friedrich Hegel) ir Šelingo (Joseph Schelling), taip pat remiasi Lakano (Jacques Lacan) darbais, pritaikydamas juos šiuolaikiniams politiniams reiškiniams ir filosofijai. Jis viliasi mumyse pažadinti dar neatskleistą mąstymo ir savirefleksijos potencialą. Kontroversiškasis ateistas Zižek taip pat kviečia grįžti prie Lenino ir Karlo Markso revoliucinio potencialo dvasios.

Read more ...

Home

Kodėl Harvardą baigę specialistai dirba pasiuntinukais

 

Ne tik mūsų šalyje universitetus baigę specialistai dirba prastai apmokamus darbus, neatitinkančius jų specialybės. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad net Harvardą baigę specialistai dirba pasiuntinukų darbus. Stephenas J. Dubneris ir Stevenas D. Levittas knygoje Freakonomics pasakoja apie šiuolaikinės darbo rinkos „žaidimo taisykles“.

S. J. Dubneris ir S. D. Levittas teigia, kad šiuolaikinės darbo rinkos taisyklės primena nusikalstamo pasaulio verbavimo sistemas - naujokai dirba sunkiai ir uždirba nedaug. Jie skatinami ateities viltimi, kad jei pasiseks, jie gali tapti vienu iš vadų. Tokios pačios taisyklės ir korporacijose. Išsilavinę specialistai pradeda dirbti nuo žemiausio laiptelio, skatinami vilties, kad kada nors jiems pasiseks pasiekti profesinių aukštumų. Tačiau akivaizdu, kad iš šimtų ar net tūkstančių darbuotojų visi negalės tapti vadovais, todėl galimybė pasiekti trokštamos darbo pozicijos prilygsta laimingam loterijos bilietui. 

Praeitą savaitgalį vykę Oskarų apdovanojimai, nėra tik spindinti kino šventė, teigia knygos Friekonomics autoriai. Holivudas yra geriausias šiuolaikinės darbo rinkos pavyzdys. Tūkstančiai žmonių dirba dėl galimybės tapti išrinktaisiais, kurie žingsniuos raudonu kilimu. Išsilavinimas nebeturi tiesioginės reikšmės darbui - visi jauni specialistai apmokami per mažai už jiems skiriamas pareigas ir atsakomybes. Net prestižinės kompanijos jauniems darbuotojams moka juokingas sumas, nors būtent jų pareigos ir darbas sudaro kompanijos veiklos pagrindą - t.y. uždirba pinigus.

„Ekonominė-loterijos sistema“, - taip knygos autoriai apibūdina šiuolaikinę darbo rinką. „Jaunystė ir ambicijos išlaiko korporacijas už vos didesnį nei minimalų atlyginimą, - sako S. J. Dubneris. Jis teigia: - Galima išskirti tik Volstrytą. Ten gaunamas atlyginimas atitinka darbuotojo darbą ir atsakomybę. Tačiau dauguma kompanijų dirba loterijos kompanijų principu. Pagrindinį prizą laimi vienetai, o prizą sudaro visų loterijos dalyvių įnašas. Ilgą laiką buvo tikima, kad išsilavinimas padės žaisti loteriją, turint didesnę galimybę laimėti pagrindinį prizą, tačiau taip nėra. Naujausia statistika rodo, kad garsūs universitetų vardai nedaro įspūdžio darbdaviams, nes jie suinteresuoti darbuotojais, kurie dirbtų sunkiai už mažą atlyginimą“.

Paskelbta www.alfa.lt

Print

Trumpai drūtai

Apibrėžiant organizacijų elgsenos discipliną (organizational behaviour - OB)

  

Organizacijų elgsena išsikovojo pripažinimą kaip akademinė disciplina, turinti turtingą tyrimų istoriją  (pavyzdžiui, Howthorno* tyrimus) bei tinkamą mokslinę metodologiją. 

Kaip ir visose srityse, šiame akademiniame lauke galima rasti baltų dėmių ar prieštaravimų, tačiau, bene, ryškiausia problema yra identiteto krizė. Kas iš tikro turima galvoje sakant „organizacijų elgsena“? Ar tai yra bandymas pakeisti visą valdymą elgsenos mokslo koncepcijomis ir technikomis? Ar OB skiriasi, o jeigu taip, tai kiek, nuo senos geros taikomosios darbo psichologijos? Laimei, į šiuos klausimus didžiaja dalimi yra atsakyta taip, kad tai tenkina ir valdymo akademikus ir elgsenos secialistus, ir vadybos praktikus.

Bendriausiais bruožais lyginant organizacijų elgseną (OB) ir susijusias disciplinas - organizacijų teoriją (organization theory - OT), organizacijų plėtrą (organization development - OD) ir žmogiškųjų išteklių valdymą (human resource management - HRM), OB yra labiau teoriškai orientuota ir nukreipta į mikroanalizę. 

Read more ...