Šiandien rekomenduojame

Žmonių laimė kaip politikos tikslas - Butano pavyzdys


Jau daugelį šimtmečių žmonės vis svarsto, kaip reikia pasiekti laimę. Toks klausimas kyla ne tiek pavieniams asmenims, bet ir valstybių valdžios elitams. Todėl nenuostabu, jog ir valstybių mastu laimė buvo siektinas dalykas ir budistinėse, ir kitų religijų šalyse. Pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį kai kurių valstybių vyriausybės taip pat pradėjo vis labiau svarstyti apie naują politikos kryptį, nes tapo aišku, jog besaikis BVP aukštumų siekis ne visąlaik veda link žmonių laimės.  Į šią problemą ekonomistai atkreipė dėmesį jau XX amžiaus antroje pusėje, kai maža daugelio užmiršta Butano karalystė pradėjo vykdyti į žmonių laimę orientuotą politiką.

 

Butanas – pavyzdys visam pasauliui?

Viskas prasidėjo naujojo karaliaus atėjimu į valdžią. Jau savo inauguracijos kalboje būsimasis Butano karalius Jigme`as Singye`as Wangchuckas apibrėžė savo politikos mąstymo kryptį: „Pažangos negalima matuoti vien tik į šalį įplaukiančiais pinigais. Tikras progresas bus tik tada, kai materialinė ir dvasinė pažanga eis sykiu“. Šiuo savo pasisakymu karalius rėmėsi visą savo valdymą.

Read more ...

Idealus darbuotojas

Idealus darbuotojas - valkata be šaknų

 

Paskelbta dali.us

Pasiklausius laisvos rinkos ir „vakarietiško“ gyvenimo būdo apologetų darbo jėgos mobilumas tai viena iš pagrindinių darbuotojo vertybių. JAV tai vykstą jau ne vieną dešimtmetį, bet ES tai santykinai nesenas reiškinys.

Pagrindinis mobilaus darbuotojo privalumas (netgi remiamas ES struktūriniais fondais) tai… jo mobilumas. Galimybė bet kada susirinkti „manatkes“ ir persikelti dirbti į kitą vietą. Skamba patraukliai: migruojame ten kur labiausiai vertinami konkretūs įgūdžiai (ir kur tikriausiai alga geriausia). Sutikit, tikrai graži idėja: ir pasaulio pamatom ir uždirbam daugiau. Visi tokie gražūs kosmopolitai, pasaulio piliečiai.

Continue Reading

Print

Kalėdų Seneli, šiemet noriu gauti gerą darbą

 

Darbas turėtų būti tarptautinėje kompanijoje...

Privalumą teikiu įmonei, kuri daug dėmesio skiria darbuotojo kaip specialisto tobulinimui. Norėčiau dirbti įmonėje, kuri įgyvendina naujausius valdymo ir vadybos sprendimus...

Iš darbdavio tikiuosi galimybės nuolat tobulintis, kilti karjeros laiptais ir gerų darbo sąlygų...

Norėčiau mokytis, tobulėti, dirbti man įdomų darbą...

Noriu pakilti į kuo aukštesnes pareigas ateityje. Tolesnį savo darbą matau kaip direktorės arba firmos savininkės...

Ieškau rimto, ilgalaikio ir perspektyvaus darbo. Tikiuosi draugiško kolektyvo...

Darbas turėtų būti įdomus, dinamiškas, skatinantis nuolat tobulėt ir aktyviai bendrauti...

Priimant galutinį sprendimą dėl darbo, man didžiulę įtaką turi darbo aplinka ir kolektyvas, kuris turėtų būti draugiškas, siekiantis vieno tikslo — „komanda“...

Svajonė apie gerą darbą anksčiau ar vėliau aplankys ir jus, kai darbo paieška neduos norimų vaisių. Teks laukti stebuklo... Tačiau kodėl patiems bus taip sunku pasiekti, ko norite? Žinote, kad esate ir protingas, ir šaunus, ir šio to vertas, bet...

Kas lemia sėkmingą karjerą?

Continue Reading

Print

Verslas ir autentiškumas

Ar turi teisę šiuolaikinis žmogus suprasti, susikoncentruoti ir susitelkti į savastį, į individualumą? Kaip elgtis su tūkstančiu skirtingų patarimų, mokymų, taisyklių, teorijų, žinynų, kursų kaip REIKIA (!) patikti, būti tobulam, teisingam, neklystančiam, sėkmingam, įdomiam, mylimam, gerbiamam, daug žadančiam, laiminčiam ir t.t.?

„Tarptautinis sąmokslas“

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė romane „Placebo“, kaip niekas kitas, puikiai pavaizduoja milžinišką žmogaus patiriamą spaudimą elgtis, galvoti ir jausti pagal kokį nors standartą. Desperatiškas noras ir pastangos pasiekti iš kažkur atsiradusius „aukščiausius standartus“, virsta savo nuožmia priešybe, negatyvu, juodu šešėliu, nes galutiniu ir neginčijamu standartu tampa jaustis menku, abejojančiu, netobulu, ieškančiu savo trūkumų, plojančiu TV šou programose bei nuolat ką nors „prasmingai“ darančiu. Pavyzdžiui, protingai ir itin teisingai pasirenkančiu skalbimo miltelius. Tai toks nepaaiškinamas, pražūtingas, visa apimantis standartų užvaldymo, visa ko gerinimo gaivalas, kad jis prilyginamas griežtai organizuotam tarptautiniam sąmokslui. Nepaisoma esminės žmogaus gyvenimo šerdies, kas veda prie tikros savižudybės arba prie zombiško gyvenimo, o tai beveik tolygu.

Pagrindimui, kad tokia tendencija yra, pacituosime (J. Ivanauskaitės stiliumi) Lietuvos Ryto 2003/08/16 straipsnį „Įžymybių garbinimas — pavojingas potraukis“: „trečdalis žmonių kenčia nuo „įžymybių garbinimo sindromo“; „garsenybių garbintojai daug dažniau už kitus žmones jaučia nerimą, serga depresija ir kenčia dėl nesugebėjimo pritapti visuomenėje“.

Continue Reading

Print

Pasiekti 5 ar 200 % daugiau - priklauso nuo jūsų

Sėkmingiausi žmonės daugiausia pasiekia ne kovodami su savo trūkumais, bet suprasdami ir išnaudodami savo pačių privalumus, įrodyta tyrimais. Jūs galite būti vienas jų!

Norėdami pasiekti tikslą, turime gerai save pažinti ir išmintingai valdyti

Intuityviai suprantame, kad asmeniniai pasiekimai priklauso nuo vidinio potencialo. Tačiau ne tiek nuo jo dydžio, kiek nuo sugebėjimo tą potencialą, siekiant norimo rezultato, valdyti ir naudoti. Paprasta analogija valstybių valdymo srityje — santykinai maža ir ribotų gamtinių išteklių Japonija klesti ekonomiškai, priešingai nei ištekliais turtinga Rusija.

Neretai žmogus teigia: „save pažįstu geriausiai“, turėdamas omenyje intelekto gebėjimus (vidurinės ir aukštosios mokyklos pažymius) ir asmenybę (vertybes, siekius, jausmus). Tradiciškai manoma, kad savęs valdymas — tai valia, atkaklus žinių siekis, patirtis, intensyvus darbas, pastangos kovojant su trūkumais ir sekimas autoritetais.

Continue Reading

Print

Trumpai drūtai

Apibrėžiant organizacijų elgsenos discipliną (organizational behaviour - OB)

  

Organizacijų elgsena išsikovojo pripažinimą kaip akademinė disciplina, turinti turtingą tyrimų istoriją  (pavyzdžiui, Howthorno* tyrimus) bei tinkamą mokslinę metodologiją. 

Kaip ir visose srityse, šiame akademiniame lauke galima rasti baltų dėmių ar prieštaravimų, tačiau, bene, ryškiausia problema yra identiteto krizė. Kas iš tikro turima galvoje sakant „organizacijų elgsena“? Ar tai yra bandymas pakeisti visą valdymą elgsenos mokslo koncepcijomis ir technikomis? Ar OB skiriasi, o jeigu taip, tai kiek, nuo senos geros taikomosios darbo psichologijos? Laimei, į šiuos klausimus didžiaja dalimi yra atsakyta taip, kad tai tenkina ir valdymo akademikus ir elgsenos secialistus, ir vadybos praktikus.

Bendriausiais bruožais lyginant organizacijų elgseną (OB) ir susijusias disciplinas - organizacijų teoriją (organization theory - OT), organizacijų plėtrą (organization development - OD) ir žmogiškųjų išteklių valdymą (human resource management - HRM), OB yra labiau teoriškai orientuota ir nukreipta į mikroanalizę. 

Read more ...