E-mokymas keičia mokymo sampratą ir modelį

 

Interneto amžiuje mokytojas nebėra žinių monopolistas. Principas „taip yra, nes aš taip sakau“ nebeįtikina jaunosios kartos mokinių. Savo technikos priemonėmis ir įgūdžiais jie lenkia mokytojus ir patys  gali rasti bet kokią mokymosi informaciją, įskaitant ir prieštaraujančią mokytojo išsakytoms idėjoms. Tad mokytojui siūlomas gido, fascilitatoriaus vaidmuo. Jis turi ne kimšti žinias, bet mokėti patarti kaip rasti informaciją, kaip vertinti jos patikimumą, kaip ja pasinaudoti. 

E-mokymas pirmiausia asocijuojasi su tam tikrų techninių mokymo priemonių ir interneto technologijų naudojimu mokyme. Tačiau didžiausias nesusipratimas kai manoma, kad šis mokymas - tai vien būdas mokymo medžiagą gauti prisijungus internete.

E-mokymas yra žingsnis į priekį nuo nuotolinio mokymo bei korespondencinių kursų. E-mokymas skiriasi pačiu požiūriu į mokymą, nes mokinys čia - centrinė figūra, o mokytojas stovi nuošalyje kaip gidas ar patarėjas.  Daugeliui mokytojų, dėstytojų ir profesorių toks žinių monopolio atsisakymas ir buvimas šešėlyje yra itin sunkus, nes jų akademinis išsilavinimas suponuoja kitokius, buvimo centre ir pagarbaus klausymo, lūkesčius. Tai visiškai netinka e-mokymų pedagogikai, kuri visa iš esmės sukasi apie mokinio patyrimą ir savo mokymosi kelio paiešką.

Šiuolaikinių kompiuterinių technologijų ir e-mokymo principų pagalba mokinio (studento) mokymosi erdvė yra jo namai. Studijos gali būti organizuojamos nesvarbu kur - tame pačiame mieste, arba kitame, nuotolis nebėra svarbiausias veiksnys, apibūdinantis šią mokymosi rūšį.  

E-mokymas reikalauja iš mokinio tam tikro kompiuterinio raštingumo lygio, kompiuterio su instaliuotomis tam tikromis programomis bei bei pakankamai greito interneto. Neretai mokiniui turi būti suteikiama su mokymo turiniu nesusijusi IT pagalba, kad jis jaustųsi visiškai komfortiškai e-mokymų aplinkoje.

Mokytojai, dirbantys e-mokymų srityje, taip pat turi gauti specialių žinių ir įgūdžių sukurti skaitmeninius socialinius mokinių tinklus, kad pastarieji nesijaustų izoliuoti. Kai kurios organizacijos savo e-mokymų modelyje tokiai skaitmeninei mokinių bendruomenei teikia kone pagrindinę reikšmę, pabrėždamos  mokymosi vieni iš kitų svarbą mokymosi motyvacijai.

E-mokymų koncepcija konfrontuoja su įsitikinimu, kad mokymas - tai pernešama supakuota prekė. Vargu ar galima tikėtis, kad įmanoma paprasčiausiai nusipirkti mokymo turinį, jį perkelti į savo galvą ir jau turėti žinių. Žinias turi sukurti pats studentas, o patirčiai labai svarbus bendradarbiavimas su  kolegomis. 

 

Moodle - mokymo valdymo sistema (LMS - learning management system)

Moodle yra nemokama atvirojo kodo e-mokymo programinė platforma, dar žinoma kaip Kursų valdymo sistema (CMS - course management system), arba Virtualaus mokymo aplinka (VLS - virtual learning environment). Moodle yra pagalbinė priemonė mokytojams kuriant kursus, kuriuos galima išklausyti prisijungus internete, su įvairiapusiškomis interakcijų galimybėmis. Postuluojama Moodle filosofija apima konstruktyvistinį požiūrį į mokymąsi, akcentuojant, kad besimokantys, o ne vien tik mokytojai, gali daugeliu būdų prisidėti kuriant mokymosi patirtį. Tai atsispindi įvairiose Moodle priemonėse, leidžiančiose mokiniams komentuoti turinį, patiems įkelti turinį arba kurti bendrą turinį wiki aplinkoje.

Reikia pažymėti, kad Moodle yra tinkamas labai plačiam mokymo būdų ratui. Jis pritaikomas įžanginiam turinio perteikimui ir sudėtingam mokymui bei vertinimui.

 

Informacija parengta pagal 2013 m. 02 mėn. 04 - 09 kvalifikacijos kėlimo programos „Creating Multimedia Content for Moodle using Windows & freeware programs“ medžiagą. Programą organizavo Europaishe Bildungsinitiative (EBI) iš Austrijos, I. Savickienės dalyvavimas buvo finansuotas iš Mokymosi visą gyvenimą programos, Kurią Lietuvos respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Medžiaga atspindi dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijų požiūrį. Komisija neatsako už už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.

 

Spausdinti

Trumpai drūtai

Kaip įmonės vadovui susikalbėti su žmogiškųjų išteklių vadovu

Justo Gavėno ("Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“) interviu su “Hay Group“ generaline direktore Baltijos šalims Neda Songin

 

Justas Gavėnas, EKT: Kokios pagrindinės žmogiškųjų išteklių vadovo atsakomybės gerai veikiančioje įmonėje?

Neda Songin: Daugelis įmonių vadovų įsivaizduoja, kad jų žmogiškųjų išteklių vadovo uždavinys – užtikrinti administracinio pobūdžio funkcinę atsakomybę: rūpintis personalo paieška, atranka, įtraukimu, įdarbinimu, kaita, kompensacijų išmokėjimu.

Iš dalies jie teisūs, tai – dalis personalo vadovo darbo, tačiau potenciali jo vertė organizacijai – kur kas didesnė. Juk žmogiškųjų išteklių vadovai planuoja ilgalaikius ir trumpalaikius žmogiškųjų išteklių poreikius, darbuotojų ir vadovų ugdymą, valdo karjeros ir atlygio, talentų paieškos ir išlaikymo, darbdavio įvaizdžio formavimo sritis. Didelių organizacijų žmogiškųjų išteklių vadovai taip pat palaiko santykius su darbuotojais ir profsąjungomis, sprendžia konfliktus, atstovauja darbuotojus. Todėl žmogiškųjų išteklių padalinio vadovas turi būti įžvalgus. Jis privalo gerai suplanuoti, kiek ir kokių žmonių reikės įmonei, kokius uždavinius jie turės vykdyti. Jis turi užtikrinti, kad žmonės būtų būtent tada, kai jų reikia, ir kad jie būtų motyvuoti gerai atlikti savo darbą.

Skaityti toliau...