Naujos kartos mokymosi principai

  

Mokymosi principai yra kondensuoti teoriniai ir kartu praktiški teiginiai, apibendrinantys dešimtmečius trukusius mokymosi tyrimus.

Mokymosi principai yra įrankis, sukurtas Institute for Learning padėti švietėjams analizuoti savo mokymo kokybę, taip pat mokymosi galimybes.

Nors kiekvienas principas yra išreiškiamas kaip nepriklausoma idėja, visi mokymosi principai yra susiję tarpusavyje ir vienas nuo kito priklausomi . Yra dviejų tipų mokymosi principai. Vieni labiau susiję su darbu klasėje, kiti - su sistemine organizacija. 

I. Atsakingo pokalbio (*Accountable Talk®) praktika

Kalbėti su kitais apie idėjas ir darbus yra mokymosi esmė. Tačiau ne visi pokalbiai padeda mokymuisi; sakydami Atsakingas pokalbis turime galvoje tik tokį aptarimą, kuris palaiko, stiprina mokymąsi. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Ar gali maratono treniruočių principai būti naudingi organizacijoms


Treniruotis ne pilna jėga, gerai ilsėtis ir registruoti mokymosi eigos duomenis - maratono bėgikų mokymosi paslaptys. Tačiau, regis, šie principai yra universalūs ir gali būti pritaikomi skirtingose srityse, tokiose kaip matematika, piešimas arba vadyba.  Žemiau pateikiame interviu su Takehiro Tagawa iš Sporto mokslo instituto. ASICS sporto mokslo institutas sukūrė keletą programų, skirtų naujokams ir profesionalams pakilti į naujas aukštumas. Takehiro Tagawa iš Sporto mokslo instituto yra atsakingas už mokslinį programų pagrindimą. Jis pasakoja apie keletą neakivaizdžių veiksnių, sąlygojančių mokymo programų sėkmę.

Bėgimo menas

1 . Anaerobinis slenkstis* : optimalaus greičio skaičiavimas

Skaityti toliau

Spausdinti

Patrauklios programėlės skinasi kelią kaip mokymo priemonės


Sunku šiais laikais rasti žmogų, kuris nesinaudotų mobiliuoju telefonu, nežinotų, kas yra faksas, GPS arba internetas. O juo labiau, jeigu tai jaunas žmogus – studentas, moksleivis, paauglys ir netgi pradinukas. Visi, kas bent kartą rankose laikė „iPhone“ arba kito prekės ženklo analogą su „Android“ operacine sistema, puikiai žino, kas yra „apsas“ arba lietuviškai – programėlė, kurią atsisiuntus į savo mobilųjį gali patogiai rasti informaciją, susisiekti, užduoti klausimus ir gauti atsakymus, sužinoti įstaigų darbo laiką, restorano meniu, rasti adresus, klausytis muzikos arba žiūrėti video, kuriuos tau siūlo draugai arba norinčios padidinti savo prekių pardavimus komercinės įmonės. 

Pasirodo, sukūrus naujam gaminiui specialiai mobiliesiems įrenginiams skirtą programėlę naujiena bemat susidomi šimtai tūkstančių vartotojų. Todėl, kad mobiliuosiuose įrenginiuose kur kas patogiau naudotis specialiomis programėlėmis nei naršyti internete kaip kompiuteryje. Tiesiog šia kryptimi juda visa šiuolaikinė technologija. Programėlių poreikis nemažėja dar ir dėl to, kad įvairių operacinių sistemų konkurencija verčia atskirai kurti kiekvienai sistemai jos aplinkoje veikiančią programėlę.

Skaityti toliau

Spausdinti

E-mokymas keičia mokymo sampratą ir modelį

 

Interneto amžiuje mokytojas nebėra žinių monopolistas. Principas „taip yra, nes aš taip sakau“ nebeįtikina jaunosios kartos mokinių. Savo technikos priemonėmis ir įgūdžiais jie lenkia mokytojus ir patys  gali rasti bet kokią mokymosi informaciją, įskaitant ir prieštaraujančią mokytojo išsakytoms idėjoms. Tad mokytojui siūlomas gido, fascilitatoriaus vaidmuo. Jis turi ne kimšti žinias, bet mokėti patarti kaip rasti informaciją, kaip vertinti jos patikimumą, kaip ja pasinaudoti. 

E-mokymas pirmiausia asocijuojasi su tam tikrų techninių mokymo priemonių ir interneto technologijų naudojimu mokyme. Tačiau didžiausias nesusipratimas kai manoma, kad šis mokymas - tai vien būdas mokymo medžiagą gauti prisijungus internete.

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Apibrėžiant organizacijų elgsenos discipliną (organizational behaviour - OB)

  

Organizacijų elgsena išsikovojo pripažinimą kaip akademinė disciplina, turinti turtingą tyrimų istoriją  (pavyzdžiui, Howthorno* tyrimus) bei tinkamą mokslinę metodologiją. 

Kaip ir visose srityse, šiame akademiniame lauke galima rasti baltų dėmių ar prieštaravimų, tačiau, bene, ryškiausia problema yra identiteto krizė. Kas iš tikro turima galvoje sakant „organizacijų elgsena“? Ar tai yra bandymas pakeisti visą valdymą elgsenos mokslo koncepcijomis ir technikomis? Ar OB skiriasi, o jeigu taip, tai kiek, nuo senos geros taikomosios darbo psichologijos? Laimei, į šiuos klausimus didžiaja dalimi yra atsakyta taip, kad tai tenkina ir valdymo akademikus ir elgsenos secialistus, ir vadybos praktikus.

Bendriausiais bruožais lyginant organizacijų elgseną (OB) ir susijusias disciplinas - organizacijų teoriją (organization theory - OT), organizacijų plėtrą (organization development - OD) ir žmogiškųjų išteklių valdymą (human resource management - HRM), OB yra labiau teoriškai orientuota ir nukreipta į mikroanalizę. 

Skaityti toliau...