Slavoj Zižek: pradžioje tragedija, paskui - farsas (video)

Rekomenduojame žymaus šiuolaikinio mąstytojo Slavojaus Zižeko 10 min. video paskaitą anglų kalba apie vadinamojo „sukultūrinto“ kapitalizmo būseną, kuris su mūsų pačių vartotojų pagalba reprodukuoja save visame pasaulyje. Kokia yra tokio kapitalizmo ateitis? Ir ar yra išeitis?

Slavoj Zižek - filosofas ir psichoanalitikas

Slavoj Zižek yra kultūros kritikas ir filosofas, šiuolaikinių laikų teoretikas. Jis yra toks originalus ir populiarus visame pasaulyje, kad pramintas filosofijos „Elviu Presliu“. Jo darbai yra gyvi, kupini humoro ir akiplėšiško skirtumų tarp aukštos ir žemos kultūros formų nepasymo, o darbų pristatymo forma pelnė jam akademinės roko žvaigždės titulą.

Kartu su pirmaja knyga anglų kalba „The Sublime Object of Ideology“ jis pradėjo „imti šturmu“ šiuolaikinį filosofijos pasaulį, niekada nevengė konfrontacijos ir pagarsėjo kaip „pavojingas teoretikas“. Jis kviečia grįžti prie vokiečių ideologijos – Hėgelio (Georg Wilhelm Friedrich Hegel) ir Šelingo (Joseph Schelling), taip pat remiasi Lakano (Jacques Lacan) darbais, pritaikydamas juos šiuolaikiniams politiniams reiškiniams ir filosofijai. Jis viliasi mumyse pažadinti dar neatskleistą mąstymo ir savirefleksijos potencialą. Kontroversiškasis ateistas Zižek taip pat kviečia grįžti prie Lenino ir Karlo Markso revoliucinio potencialo dvasios.

Filosofijos daktaras Slavoj Zižek šiuo metu dirba tiriamąjį darbą Liublijanos (Slovėnija) universiteto sociologijos institute ir yra vizituojantis profesorius prestižinėse Amerikos mokslo įstaigose, įskaitant Kolumbijos, Princetono, Niujorko, Mičigano ir kt. universitetus.

Svarbiausios jo knygos: The Indivisible Remainder; The Sublime Object of Ideology; The Metastases of Enjoyment; Looking Awry: Jacques Lacan through Popular Culture; The Plague of Fantasies; The Ticklish Subject.

Spausdinti

Trumpai drūtai

Kodėl verta suplanuoti darbuotojo adaptaciją

 

AdaptacijaPortalo „Verslas naujai“ žurnalistė Agnietė Vilkišienė kalbėjo su portalo www.personalas.net autore, personalo vadybos specialiste, Ina Savickiene darbuotojų adaptacijos tema. Žemiau pateikiame pokalbio santrauką.

 

A.V. Kokių priemonių imasi įmonės, norėdamos užtikrinti sklandų naujo darbuotojo įsiliejimą į kolektyvą?

I.S. Įmonės paprastai negalvoja apie "sklandų įsiliejimą", po kurio darbuotojas pradės dirbti. Jos dažniausiai apsidžiaugia radę neblogą kandidatą ir tikisi, kad darbuotojas IŠ KARTO pradės dirbti - išklausęs svarbiausias instrukcijas stos į išėjusiojo vietą ir atliks darbą bei užduotis, su kuriomis jį supažindino priimant į darbą. Deja, elementarūs ir natūralūs lūkesčiai dažnai pasirodo utopija.  Darbuotojas jau pirmą mėnesį ima stebinti savo atsainiu požiūriu į darbą, neslepiamu išsisukinėjimu nuo sunkesnių pareigų, tiesiog nesidomėjimu įmonės reikalais. Atrodo, tarsi darbuotojas gyvena mintimis apie šviesią ateitį, bet bodisi paprastu darbu, nepajėgia užmegzti gilesnio ryšio su kolektyvu, nejaučia atsakomybės klientams.

Darbuotojų kaitos ir pasitikėjimo deficito išvargintos įmonės vėliau pačios pradeda didinti psichologinę distanciją su eiliniu naujoku. Kuo daugiau darbuotojų pasikeičia, tuo šalčiau ir įtariau jie sutinkami. Manoma, jei jie nori dirbti, tegul stengiasi, įrodo. Tačiau tokia save tausojanti strategija galiausiai tik padidina krūvį. Formalūs ir paviršutiniški santykiai neišvengiamai nutrūksta. Vėl tenka įsukti į kandidatų paieškos, atrankos, įdarbinimo ratą.

Skaityti toliau...