Slavoj Zižek: pradžioje tragedija, paskui - farsas (video)

Rekomenduojame žymaus šiuolaikinio mąstytojo Slavojaus Zižeko 10 min. video paskaitą anglų kalba apie vadinamojo „sukultūrinto“ kapitalizmo būseną, kuris su mūsų pačių vartotojų pagalba reprodukuoja save visame pasaulyje. Kokia yra tokio kapitalizmo ateitis? Ir ar yra išeitis?

Slavoj Zižek - filosofas ir psichoanalitikas

Slavoj Zižek yra kultūros kritikas ir filosofas, šiuolaikinių laikų teoretikas. Jis yra toks originalus ir populiarus visame pasaulyje, kad pramintas filosofijos „Elviu Presliu“. Jo darbai yra gyvi, kupini humoro ir akiplėšiško skirtumų tarp aukštos ir žemos kultūros formų nepasymo, o darbų pristatymo forma pelnė jam akademinės roko žvaigždės titulą.

Kartu su pirmaja knyga anglų kalba „The Sublime Object of Ideology“ jis pradėjo „imti šturmu“ šiuolaikinį filosofijos pasaulį, niekada nevengė konfrontacijos ir pagarsėjo kaip „pavojingas teoretikas“. Jis kviečia grįžti prie vokiečių ideologijos – Hėgelio (Georg Wilhelm Friedrich Hegel) ir Šelingo (Joseph Schelling), taip pat remiasi Lakano (Jacques Lacan) darbais, pritaikydamas juos šiuolaikiniams politiniams reiškiniams ir filosofijai. Jis viliasi mumyse pažadinti dar neatskleistą mąstymo ir savirefleksijos potencialą. Kontroversiškasis ateistas Zižek taip pat kviečia grįžti prie Lenino ir Karlo Markso revoliucinio potencialo dvasios.

Filosofijos daktaras Slavoj Zižek šiuo metu dirba tiriamąjį darbą Liublijanos (Slovėnija) universiteto sociologijos institute ir yra vizituojantis profesorius prestižinėse Amerikos mokslo įstaigose, įskaitant Kolumbijos, Princetono, Niujorko, Mičigano ir kt. universitetus.

Svarbiausios jo knygos: The Indivisible Remainder; The Sublime Object of Ideology; The Metastases of Enjoyment; Looking Awry: Jacques Lacan through Popular Culture; The Plague of Fantasies; The Ticklish Subject.

Spausdinti

Trumpai drūtai

„Deleguodami“ ir „funkcionuodami“ netapkime pasipūtusiais pastumdėliais. Kalbininko pastabos apie personalo terminiją

Valdininkas (delegatas) deleguoja funkcijas?

Ar supratote, ką parašiau? Kodėl taip parašiau? Todėl, kad atsiranda madingų tarptautinių žodžių, jie pasitveriami ir imami vartoti ten, kur galima išsiversti vartojant lietuviškus jų atitikmenis. Taip atsitiko su veiksmažodžiu „deleguoti“ ir daiktavardžiu „funkcijos“.

Vieną gražią dieną didžioji dauguma bent kiek prakutusių, dirbančių valstybės tarnautojais, staiga ėmė ir pasidarė delegatais (atstovais), nes ėmė vienas kitą deleguoti, galbūt pasiklausę, kaip šneka politikai ir, nustvėrę madingą žodį, be gilesnio apmąstymo ėmė jį visur kaišioti. Kokie jie ten galėtų būti delegatai (atstovai) paprasčiausioje valstybės institucijoje?

Skaityti toliau...