5 panikos sindromai ir 5 priežastys

 

Panikos priepuoliai – sunkus sveikatos sutrikimas, rašo timesofindia.com. Staigius, netikėtus, neišprovokuotus panikos priepuolius paskatina nelaimės baimė ar baimė prarasti kontrolę. Nesiimant priemonių gali išsivystyti sunkesnis sveikatos sutrikimas – panikos sindromas, kuris gali turėti padarinių gyvenimui ir darbui.

Gydytoja psichologė, psichoanalitikė Pulkit Sharma pasakoja apie panikos sindromo simptomus ir priežastis.

Penki panikos sindromo simptomai

1. Organizmo reakcijos: stiprus širdies plakimas, dusimas, krūtinės skausmai, galvos svaigimas, pykinimas ir sustingimas.

2. Psichologiniai simptomai: nerimas prarasti kontrolę, mirties baimė, apimantis siaubas, menkas pasitikėjimas savimi.

3. Su santykiais susiję simptomai: baimė būti vienam, nerimas, kad pačiam ar mylimam žmogui gali kažkas atsitikti, vaikiškas elgesys.

4. Elgsenos simptomai: grėsmės nepaisymas, noras ištrūkti iš nepageidaujamos situacijos, dirglumas, agresija, verkimo protrūkiai.

5. Percepcijos simptomai: ryškios fantazijos, iliuzijos, haliucinacijos ir ryškūs prisiminimai.

Skaityti toliau

Spausdinti

Kas sakė, kad mažas stresas sveika

 

Streso kaina 

Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje miršta nuo širdies ir kitų ligų, susijusių su stresu. Imuninės sistemos susilpnėjimas, galvos skausmai, odos susirgimai, kraujo spaudimas, virškinimo sutrikimai taip pat glaudžiai susiję su stresu. Metiniai Amerikos pramonės nuostoliai dėl nebuvimo darbe, sveikatos ir draudimo išlaidų vertinami beveik 75 milijardų dolerių. Vien dėl koronarinės širdies ligos susidarę nuostoliai vertinami 30 milijardų dolerių. Didžiojoje Britanijoje apskaičiuota, kad dėl streso sukelto nedarbingumo  kasmet prarandama 40 milijonų darbo dienų, kas įkainojama 55 milijonais svarų sterlingų ir sudaro 2–3 procentus nacionalinio produkto. 

Psichologinės streso pasekmės yra pasyvumas, agresija arba depresija. Taip reaguojama į nerimą keliančias ir frustruojamas situacijas. Kai įskaičiuojame rūkymo, persivalgymo, alkoholio ir vaistų, kaip priemonės prieš stresą, daromą žalą, paaiškėja, kad esame itin pavojingos epidemijos epicentre. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Ar populiarioji psichologija serga puikybe?

 

Kiekvienas žmogus, kuris pasineria į tam tikrą veiklą, ir kiekvienas besigydantis ligonis turėtų domėtis ne tik veiklos ar gydymo privalumais, bet ir slypinčiais pavojais.

Pamenu psichologijos studijas. Studentai, kurie labai uoliai studijuodavo psichologiją, gilindavosi į save, savotiškai apsinuodydavo – imdavo įžvelgti begalę savų ir svetimų trūkumų ir nuolat juos analizuodavo. Panašiai atsitinka ir su populiariosios psichologijos „prisivalgiusiu“ žmogumi: jis pasijunta daug žinąs, išmoksta diskutuoti ir ginčytis remdamasis jos sąvokomis ir dėsningumais, pakyla jo savivertė, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia jo charakteris ar gyvenimas. Žmogus skaito vieną knygą po kitos, eina iš vienų kursų į kitus ir vis labiau vargina kitus savo samprotavimais. Viena mano klientė kartą sakė: „Psichologinės knygos mane veikia kaip narkotikas. Perskaičiusi vieną aš iš karto stveriuosi kitos, o paskui beveik neatsimenu, apie ką skaičiau.“

Psichologija paliečia ne tik tiesiogiai su ja susiduriančius žmones. Nuo psichoanalizės išradimo laikų psichologija stipriai paveikė kultūrą ir visuomenę. Tad pamąstykime apie itin didelę įtaką visuomenei darančią populiariąją psichologiją. Tokios psichologijos žinių rasime populiariuose žurnaluose ir knygose, jos perteikiamos įvairiuose mokymuose, seminaruose, jų turi iš svetur, ypač iš Rusijos, atvykstantys mokytojai, daugelyje saviugdos centrų galime susidurti su dvasinių ir populiariosios psichologijos žinių mišiniu.

Skaityti toliau...