Tyla - svarbi komunikavimo forma


Tyla apibrėžiama kaip kalbos ar triukšmo nebuvimas ir labai dažnai ignoruojama kaip komunikacijos forma organizacijų elgsenoje, nes ji tarsi reiškia neveikimą, elgsenos nebuvimą. Bet tyla – tai nebūtinai neveikimas. Ji taip pat nereiškia ir neįvykusio bendravimo. Ji gali būti požymis, kad kažkas galvoja ar renka žodžius atsakymui į klausimą. Tyla gali byloti, kad asmuo nerimauja ir bijo kalbėti. Arba ji gali būti sutikimo, vaidų, frustracijos bei pykčio ženklas. 

Organizacijų elgsenos požiūriu galime matyti keletą sąsajų tarp tylos ir elgesio, susijusio su darbu. Pavyzdžiui, tyla yra svarbiausias grupės bendrumo bruožas, nurodantis pritarimą daugumos nuomonei. Kartais darbuotojai naudoja tylą nepasitenkinimui reikšti, kai jie kenčia tyloje. Tai gali būti ženklas, kad kažkas yra nusiminęs, ypač jei kalbus žmogus staiga neištaria nei žodžio. “Kas jam nutiko? Ar viskas gerai?” Tyla - tai galingas vadovų naudojamas instrumentas, kuriuo jie signalizuoja apie nemalonę ignoruodami darbuotojus, jų vengdami, žeisdami tylėjimu. Ir galiausiai tai labai svarbus sprendimų priėmimo grupėje elementas, leidžiantis individams apgalvoti ir apsvarstyti tai, ką pasakė kiti. 

Nesugebėjimas atidžiai stebėti tyliosios pokalbio dalies gali sąlygoti tai, kad bus nepastebėta ir dalis pranešimo turinio. Ir ta dalis gali būti labai svarbi. Įžvalgūs komunikatoriai ieško spragų, pauzių ir svyravimų. Jie girdi tylą ir moka ją interpretuoti. Pavyzdžiui, jie vertina pauzę kaip mirksinčią geltoną šviesą sankryžoje ir pradeda laukti, kas bus toliau. 

Tyla gali būti aukso vertės, ypač jei burnos atvėrimas gali kainuoti darbą arba geranoriškumą jūsų atžvilgiu. Žmonės mėgsta kalbėti, ir mes dažnai nieko negalime padaryti, bet jei įsitrauksime į visus pokalbius, kartais tai gali sukelti rimtų problemų. Pažeidus auksinę tylėjimo taisyklę tam tikrose srityse, kalbėjimas gali sukelti neigiamas pasekmes karjerai ir reputacijai. Žemiau išvardintos kai kurios situacijos, kuriose tyla geriau išsaugos jūsų reputaciją nei dažnai nereikalingi žodžiai: 

• Kolegoms kartais patinka pasakoti apie savo meilės nuotykius, prašant laikyti tai paslaptyje. Užtikrinkite, kad neptarinėsite šios informacijos su kitais kolegomis. 

• Kartais kolegos nori jums pasipasakoti apie kivirčus namuose. Tikrai neteksite patikimo žmogaus vardo, jei diskutuosite apie tai su kitais bendradarbiais. Kartais žmonėms tiesiog reikia išsipasakoti. Pasilaikykite tai tik sau. 

• Kalbėdami apie savo problemas žmonės dažnai skundžiasi savo kolegomis. Nedarykite klaidos, imdamiesi kokių nors reagavimo veiksmų ir neskleiskite kalbų apie tai plačiau. Leiskite jiems patiems išsiaiškinti ir susilaikykite nuo kolegų apkalbinėjimo. 

• Jei jus pasiekė gandai apie kolegas arba apie bosą, laikykite lūpas kietai sučiauptas. Jei tik perduosite kokį gandelį pats, iš karto ims mažėti geranoriškumas jūsų atžvilgiu. 

• Kartais kolegos silpnumo ar intensyvių emocijų akimirkomis atskleidžia jums savo tamsiausias paslaptis. Geriausia, užmirškite, kad kada nors tai girdėjote. Jei nors kiek praversite burną, greičiausiai įsigysite priešą – iš baimės, kad galite atskleisti nešvarios praeities faktus. 

Tylos pomėgis auksinė taisyklė yra ne visada. Kartais reikia labai tikslios komunikacijos. Pažiūrėkite į šias katastrofas: 

1996 metų lapkričio mėn. netoli Delio susidūrė Saudo Arabijos ir Kazakstano oro linijų lėktuvai. Tyrėjai nustatė, kad susidūrimo priežastis – menka komunikacija tarp kazachų piloto ir indų skrydžių kontrolieriaus. Susidūrimo metu žuvo 349 žmonės. 

1997 rugsėjį “Garudos” oro linijų lėktuvas sudužo džiunglėse 20 kilometrų į pietus nuo Medano oro uosto Sumatros saloje. Žuvo 234 žmonės. Katastrofos priežastis: artėjant prie oro uosto blogo matomumo sąlygomis skrydžių kontrolierius sumaišė kairę ir dešinę puses, nurodant pilotui, kur reikia sukti. 

Šie pavyzdžiai iliustruoja, kokias tragiškas pasekmes gali sukelti bendravimo nesusipratimai.

Spausdinti

Trumpai drūtai

Ar populiarioji psichologija serga puikybe?

 

Kiekvienas žmogus, kuris pasineria į tam tikrą veiklą, ir kiekvienas besigydantis ligonis turėtų domėtis ne tik veiklos ar gydymo privalumais, bet ir slypinčiais pavojais.

Pamenu psichologijos studijas. Studentai, kurie labai uoliai studijuodavo psichologiją, gilindavosi į save, savotiškai apsinuodydavo – imdavo įžvelgti begalę savų ir svetimų trūkumų ir nuolat juos analizuodavo. Panašiai atsitinka ir su populiariosios psichologijos „prisivalgiusiu“ žmogumi: jis pasijunta daug žinąs, išmoksta diskutuoti ir ginčytis remdamasis jos sąvokomis ir dėsningumais, pakyla jo savivertė, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia jo charakteris ar gyvenimas. Žmogus skaito vieną knygą po kitos, eina iš vienų kursų į kitus ir vis labiau vargina kitus savo samprotavimais. Viena mano klientė kartą sakė: „Psichologinės knygos mane veikia kaip narkotikas. Perskaičiusi vieną aš iš karto stveriuosi kitos, o paskui beveik neatsimenu, apie ką skaičiau.“

Psichologija paliečia ne tik tiesiogiai su ja susiduriančius žmones. Nuo psichoanalizės išradimo laikų psichologija stipriai paveikė kultūrą ir visuomenę. Tad pamąstykime apie itin didelę įtaką visuomenei darančią populiariąją psichologiją. Tokios psichologijos žinių rasime populiariuose žurnaluose ir knygose, jos perteikiamos įvairiuose mokymuose, seminaruose, jų turi iš svetur, ypač iš Rusijos, atvykstantys mokytojai, daugelyje saviugdos centrų galime susidurti su dvasinių ir populiariosios psichologijos žinių mišiniu.

Skaityti toliau...