Jūs - išprusęs psichologijos vartotojas?


Jūs tikriausiai nuolat tam tikru mastu vartojate psichologiją kaip ir bet kurią kitą informaciją savo pažiūroms pagrįsti, sprendimams priimti ir pan. Nesvarbu, darote tą sąmoningai ar ne. Beveik kasdien televizija, laikraščiai, internetas skelbia pranešimus apie naujausius psichologijos atradimus. Atsiverskite bet kurį populiarų žurnalą ir rasite straipsnių, kuriuose pateikiami patarimai bei sėkmės receptai, teiginius paremiant šiuolaikiniais psichologiniais tyrimais.

Kaip jūs nusprendžiate, kad šie pranešimai yra patikimi arba ne? Jei norite tapti išmintingas psichologinių tyrimų vartotojas, jums reikia pačiam išmokti kritiškai vertinti įvairių tyrimų ataskaitas, su kuriomis tenka susidurti kone kasdien. Išprususiu psichologijos vartotoju jūs galite tapti tik suprasdami, kaip atskirti vertingą informaciją nuo bevertės. 

 

1. Įvertinkite informacijos šaltinį

Visada, kai skaitote ar girdite apie psichologinius tyrimus ir jais susidomite, reikia atsižvelgti į pirminį informacijos šaltinį. Profesionaliuose psichologijos žurnaluose tyrimai skelbiami tik po griežto patikrinimo, kurį atlieka patys tyrimo autoriai, po to – juos remiančios mokslo įstaigos, ligoninės ir pan. Medžiagą, prieš pateikiant spaudai taip pat įvertina nepriklausomas ekspertas psichologas, gerai įvaldęs tyrimų ir statistikos metodus.

Kita priežastis, dėl kurios reikia kreipti dėmesį į pirminį šaltinį, yra ta, kad daugelyje populiarių pranešimų neteisingai interpretuojami svarbiausi atradimai. Rašytojai ir žurnalistai gali būti nepatyrę tyrimų interpretatoriai, ne visiškai suprasti, kaip atliktas konkretus tyrimas ir kokios iš to gali sekti išvados. Tik susipažinę su originalia tyrimo medžiaga, jūs įgysite išsamesnį ir turtingesnį supratimą apie svarbiausius rezultatus.

2. Skeptiškai reaguokite į jausmingus ir šokiruojančius teiginius

Apskritai skepticizmas turi būti bendroji taisyklė, vertinant bet kurią mokslinę informaciją. Populiarių spaudos pranešimų tikslas – atkreipti dėmesį, parduoti tiražą ir padidinti reitingus. Reporterius gali dominti tik kai kurios tyrimų dalys, ignoruojant kitus, ne tokius sensacingus rezultatus. Tačiau, norint teisingai suprasti originalius tyrimo rezultatus, reikia matyti visumą.

3. Įvertinkite tyrimo metodus

Išprusęs psichologijos vartotojas turi suprasti kai kuriuos psichologinio tyrimo pagrindus. Kad galėtumėte teisingai suprasti galutinius tyrimo rezultatus, turite susigaudyti, kaip kuriami darbo apibrėžimai, kas yra atsitiktinės išrankos metodas ir tyrimo projektavimas. Pavyzdžiui, kai kurie tyrimai gali ribotis tam tikros gyventojų grupės individais arba tema gali būti apibrėžiama tik labai siaurai. Šie veiksniai yra svarbūs suprantant ir patį psichologinį reiškinį, ir kokiu mastu tyrimų rezultatai gali būti taikomi visai populiacijai.

4. Anekdotas arba įdomus pasakojimas yra ne tas pats, kas tyrimų duomenys

Nepatikliai žiūrėkite į pranešimus, kuriuose teiginiai grindžiami vien anekdotais ar metaforinėmis istorijomis. Nes tai, kam pritaria maža individų grupė, dar nereiškia, kad tam pritaria dauguma. Mokslinis tyrimas naudoja atsitiktinės išrankos bei kitus metodus, kad užtikrintų, jog rezultatai tinka visai populiacijai. Bet kokie pranešimai, kurių įrodymai remiasi “Tai tinka man, vadinasi, tai tinka visiems kitiems” metodu, turi būti vertinami skeptiškai. 

5. Nustatykite, kas finansavo tyrimą

Vertinant psichologinį tyrimą taip pat svarbu atsižvelgti, kas buvo pagrindiniai šio tyrimo rėmėjai. Finansavimą dažnai skiria vyriausybinės agentūros, nepelno organizacijos, didelės korporacijos ir kt. šaltiniai. 

Būkite atsargūs, jei įtariate, kad tyrimo rezultatai kokios nors organizacijos gali būti naudojami savo produktų pardavimui arba žmonių įtikinėjimui laikytis siūlomo požiūrio. Dažniausiai nerasite tiesioginių rezultatų sufabrikavimo įkalčių, tačiau labai dažnai galite susidurti su interesų konfliktu.

6. Supraskite, kad koreliacija – tai dar ne priežastis

Daugelyje populiarių mokslinių pranešimų greitai peršokama prie išvadų, apeinant aprašomuosius etapus, ir skelbiama apie priežastinį ryšį tarp kintamųjų. Tačiau jei tyrimas nepasako, kad vieno kintamojo pokytis sukelia ir kito kintamojo pokytį, apie priežastinį ryšį kalbėti dar anksti. Niekada lengvai nepatikėkite, kad tarp dviejų veiksnių yra priežasties ir pasekmės ryšys. Ir atkreipkite dėmesį į tokias frazes: “tyrėjai nustatė galimą ryšį”, “tyrimas parodė sąsajas” ir pan. Tai padės jums atskirti, kad aprašomas paprasčiausias koreliacinis tyrimas.

Autorius: Ina Savickienė. Kategorija: Dalykiniai ir tarpasmeniniai santykiai

Spausdinti