Darbe kontroliuokite pavydą ir tobulinkite prezentacijos įgūdžius

 

Štai pono A. Z. pavyzdys. Jis gerai susivaldo ir kontroliuoja nuotaikų kaitą, tačiau užkluptas pavydo jis pažaliuoja. Pvydėti kolegoms – natūralus reiškinys. Jums reikia užtikrinti, kad pavydas nedarytų įtakos darbo rezultatams ir nekenktų santykiams su bendradarbiais. 

Pavydas darbe dažniausiai pasireiškia kaip destruktyvi emocija. Pavydima, jei kas nors įsitaiso  „šilčiau“, gauna didesnius įgaliojimus  ar pakyla karjeros laiptais. Problema ta, kad žmonės mano, esą nebrandu arba netinkama šią problemą diskutuoti atvirai, todėl jie šnabždasi tarpusavyje, tuo palaikydami nepasitenkinimą ir liguistus jausmus. 

Pavydas yra viena iš svarbiausių darbuotojų neįsitraukimo ir našumo mažėjimo priežasčių. Jaučiantys pavydą taip pat, tikėtina, dažniau dairysis naujo darbo. Štai į ką reikėtų atsižvelgti, norint suvaldyti šią neigiamą emociją darbe. 

Teigiamai save vertinantiems žmonėms lengviau palaikyti savo savigarbą, nes jie dažniau nukreipia mintis į gerus dalykus gyvenime. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Nesineškite mobilaus telefono į tualetą...ir kitos taisyklės, kaip naudoti mobilųjį darbe

 

Mobilaus telefono naudojimo darbe įpročiai – sudėtinė kiekvienos kompanijos kultūros dalis. Personalo specialistai gali smarkiai prisidėti, kurdami bendradarbiavimo ir netrukdymo vienas kitam kultūrą. Kaip geriau tą padaryti – formalizuotos tvarkos, ar žaismingų instrukcijų pagalba, spręskite patys.

Štai keletas tarptautinio etiketo taisyklių, kurių verta laikytis, jei norite naudoti mobilų telefoną darbe.

Mobilus telefonas darbe gali būti naudingas, bet taip pat gali ir kenkti. Patogu, kai draugai ir šeima gali pasiekiti jus bet kuriuo metu, bet bendradarbiams tai gali įkyrėti. 

Kaip pasielgti – įjungti telefoną ar išjungti, laisvalaikiu sprendžiate jūs pats. Darbe turite atsižvelgti į kolegas ir į bosą, jau nekalbant apie savo sugebėjimą atlikti darbą. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Tyla - svarbi komunikavimo forma


Tyla apibrėžiama kaip kalbos ar triukšmo nebuvimas ir labai dažnai ignoruojama kaip komunikacijos forma organizacijų elgsenoje, nes ji tarsi reiškia neveikimą, elgsenos nebuvimą. Bet tyla – tai nebūtinai neveikimas. Ji taip pat nereiškia ir neįvykusio bendravimo. Ji gali būti požymis, kad kažkas galvoja ar renka žodžius atsakymui į klausimą. Tyla gali byloti, kad asmuo nerimauja ir bijo kalbėti. Arba ji gali būti sutikimo, vaidų, frustracijos bei pykčio ženklas. 

Organizacijų elgsenos požiūriu galime matyti keletą sąsajų tarp tylos ir elgesio, susijusio su darbu. Pavyzdžiui, tyla yra svarbiausias grupės bendrumo bruožas, nurodantis pritarimą daugumos nuomonei. Kartais darbuotojai naudoja tylą nepasitenkinimui reikšti, kai jie kenčia tyloje. Tai gali būti ženklas, kad kažkas yra nusiminęs, ypač jei kalbus žmogus staiga neištaria nei žodžio. “Kas jam nutiko? Ar viskas gerai?” Tyla - tai galingas vadovų naudojamas instrumentas, kuriuo jie signalizuoja apie nemalonę ignoruodami darbuotojus, jų vengdami, žeisdami tylėjimu. Ir galiausiai tai labai svarbus sprendimų priėmimo grupėje elementas, leidžiantis individams apgalvoti ir apsvarstyti tai, ką pasakė kiti. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Ką ekstravertams reikia žinoti apie introvertus


Kai pranešate apie organizuojamą kompanijos renginį gamtoje, pastebite, kad kai kas šią žinią sutinka santūriai ir visai nešokinėja iš džiaugsmo. Svarstote “Kas tiems vaikinams ar merginoms nepatinka? Gal jie apskritai viskuo nepatenkinti?”.

Tokie ir panašūs nesusipratimai dažnai pasitaiko, kai ekstravertai mėgina suprasti introvertus pagal savo pačių pavyzdį. Nesusipratimus bei įtampą gilina ir įvairios “madingos” vadybos teorijos, teigiančios, kad viena yra gerai, o kita – blogai. Tuo tarpu realybėje kiekviena savybė turi savo privalumus ir trūkumus – nėra vieno tobulo varianto, bet yra psichologiniai normalių žmonių skirtumai.

Tie, kurie skaito šį tekstą gali nežinoti, kuriai, introvertų ar ekstravertų, stovyklai priklauso. Norėtųsi tikėti, kad dauguma vis dėlto žino, bet jei ne, tai keletas apibūdinimų bendrais bruožais padės susigaudyti kas yra kas. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Jūs - išprusęs psichologijos vartotojas?


Jūs tikriausiai nuolat tam tikru mastu vartojate psichologiją kaip ir bet kurią kitą informaciją savo pažiūroms pagrįsti, sprendimams priimti ir pan. Nesvarbu, darote tą sąmoningai ar ne. Beveik kasdien televizija, laikraščiai, internetas skelbia pranešimus apie naujausius psichologijos atradimus. Atsiverskite bet kurį populiarų žurnalą ir rasite straipsnių, kuriuose pateikiami patarimai bei sėkmės receptai, teiginius paremiant šiuolaikiniais psichologiniais tyrimais.

Kaip jūs nusprendžiate, kad šie pranešimai yra patikimi arba ne? Jei norite tapti išmintingas psichologinių tyrimų vartotojas, jums reikia pačiam išmokti kritiškai vertinti įvairių tyrimų ataskaitas, su kuriomis tenka susidurti kone kasdien. Išprususiu psichologijos vartotoju jūs galite tapti tik suprasdami, kaip atskirti vertingą informaciją nuo bevertės. 

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Kodėl verta suplanuoti darbuotojo adaptaciją

 

AdaptacijaPortalo „Verslas naujai“ žurnalistė Agnietė Vilkišienė kalbėjo su portalo www.personalas.net autore, personalo vadybos specialiste, Ina Savickiene darbuotojų adaptacijos tema. Žemiau pateikiame pokalbio santrauką.

 

A.V. Kokių priemonių imasi įmonės, norėdamos užtikrinti sklandų naujo darbuotojo įsiliejimą į kolektyvą?

I.S. Įmonės paprastai negalvoja apie "sklandų įsiliejimą", po kurio darbuotojas pradės dirbti. Jos dažniausiai apsidžiaugia radę neblogą kandidatą ir tikisi, kad darbuotojas IŠ KARTO pradės dirbti - išklausęs svarbiausias instrukcijas stos į išėjusiojo vietą ir atliks darbą bei užduotis, su kuriomis jį supažindino priimant į darbą. Deja, elementarūs ir natūralūs lūkesčiai dažnai pasirodo utopija.  Darbuotojas jau pirmą mėnesį ima stebinti savo atsainiu požiūriu į darbą, neslepiamu išsisukinėjimu nuo sunkesnių pareigų, tiesiog nesidomėjimu įmonės reikalais. Atrodo, tarsi darbuotojas gyvena mintimis apie šviesią ateitį, bet bodisi paprastu darbu, nepajėgia užmegzti gilesnio ryšio su kolektyvu, nejaučia atsakomybės klientams.

Darbuotojų kaitos ir pasitikėjimo deficito išvargintos įmonės vėliau pačios pradeda didinti psichologinę distanciją su eiliniu naujoku. Kuo daugiau darbuotojų pasikeičia, tuo šalčiau ir įtariau jie sutinkami. Manoma, jei jie nori dirbti, tegul stengiasi, įrodo. Tačiau tokia save tausojanti strategija galiausiai tik padidina krūvį. Formalūs ir paviršutiniški santykiai neišvengiamai nutrūksta. Vėl tenka įsukti į kandidatų paieškos, atrankos, įdarbinimo ratą.

Skaityti daugiau...