Mobilaus telefono naudojimo darbe įpročiai – sudėtinė kiekvienos kompanijos kultūros dalis. Personalo specialistai gali smarkiai prisidėti, kurdami bendradarbiavimo ir netrukdymo vienas kitam kultūrą. Kaip geriau tą padaryti – formalizuotos tvarkos, ar žaismingų instrukcijų pagalba, spręskite patys.

Štai keletas tarptautinio etiketo taisyklių, kurių verta laikytis, jei norite naudoti mobilų telefoną darbe.

Mobilus telefonas darbe gali būti naudingas, bet taip pat gali ir kenkti. Patogu, kai draugai ir šeima gali pasiekiti jus bet kuriuo metu, bet bendradarbiams tai gali įkyrėti. 

Kaip pasielgti – įjungti telefoną ar išjungti, laisvalaikiu sprendžiate jūs pats. Darbe turite atsižvelgti į kolegas ir į bosą, jau nekalbant apie savo sugebėjimą atlikti darbą. 

Tyla apibrėžiama kaip kalbos ar triukšmo nebuvimas ir labai dažnai ignoruojama kaip komunikacijos forma organizacijų elgsenoje, nes ji tarsi reiškia neveikimą, elgsenos nebuvimą. Bet tyla – tai nebūtinai neveikimas. Ji taip pat nereiškia ir neįvykusio bendravimo. Ji gali būti požymis, kad kažkas galvoja ar renka žodžius atsakymui į klausimą. Tyla gali byloti, kad asmuo nerimauja ir bijo kalbėti. Arba ji gali būti sutikimo, vaidų, frustracijos bei pykčio ženklas. 

Organizacijų elgsenos požiūriu galime matyti keletą sąsajų tarp tylos ir elgesio, susijusio su darbu. Pavyzdžiui, tyla yra svarbiausias grupės bendrumo bruožas, nurodantis pritarimą daugumos nuomonei. Kartais darbuotojai naudoja tylą nepasitenkinimui reikšti, kai jie kenčia tyloje. Tai gali būti ženklas, kad kažkas yra nusiminęs, ypač jei kalbus žmogus staiga neištaria nei žodžio. “Kas jam nutiko? Ar viskas gerai?” Tyla - tai galingas vadovų naudojamas instrumentas, kuriuo jie signalizuoja apie nemalonę ignoruodami darbuotojus, jų vengdami, žeisdami tylėjimu. Ir galiausiai tai labai svarbus sprendimų priėmimo grupėje elementas, leidžiantis individams apgalvoti ir apsvarstyti tai, ką pasakė kiti. 

Kai pranešate apie organizuojamą kompanijos renginį gamtoje, pastebite, kad kai kas šią žinią sutinka santūriai ir visai nešokinėja iš džiaugsmo. Svarstote “Kas tiems vaikinams ar merginoms nepatinka? Gal jie apskritai viskuo nepatenkinti?”.

Tokie ir panašūs nesusipratimai dažnai pasitaiko, kai ekstravertai mėgina suprasti introvertus pagal savo pačių pavyzdį. Nesusipratimus bei įtampą gilina ir įvairios “madingos” vadybos teorijos, teigiančios, kad viena yra gerai, o kita – blogai. Tuo tarpu realybėje kiekviena savybė turi savo privalumus ir trūkumus – nėra vieno tobulo varianto, bet yra psichologiniai normalių žmonių skirtumai.

Tie, kurie skaito šį tekstą gali nežinoti, kuriai, introvertų ar ekstravertų, stovyklai priklauso. Norėtųsi tikėti, kad dauguma vis dėlto žino, bet jei ne, tai keletas apibūdinimų bendrais bruožais padės susigaudyti kas yra kas. 

Jūs tikriausiai nuolat tam tikru mastu vartojate psichologiją kaip ir bet kurią kitą informaciją savo pažiūroms pagrįsti, sprendimams priimti ir pan. Nesvarbu, darote tą sąmoningai ar ne. Beveik kasdien televizija, laikraščiai, internetas skelbia pranešimus apie naujausius psichologijos atradimus. Atsiverskite bet kurį populiarų žurnalą ir rasite straipsnių, kuriuose pateikiami patarimai bei sėkmės receptai, teiginius paremiant šiuolaikiniais psichologiniais tyrimais.

Kaip jūs nusprendžiate, kad šie pranešimai yra patikimi arba ne? Jei norite tapti išmintingas psichologinių tyrimų vartotojas, jums reikia pačiam išmokti kritiškai vertinti įvairių tyrimų ataskaitas, su kuriomis tenka susidurti kone kasdien. Išprususiu psichologijos vartotoju jūs galite tapti tik suprasdami, kaip atskirti vertingą informaciją nuo bevertės.