Knyga „Atleisk savo šefą“: kaip nenukentėjus išsiskirti su darbdaviu

 

Psichologiškai sužlugdyti, net buvusių Seimo narių spiriami iš darbo išeiti savo noru, pasimetę ir išsigandę žmonės, prašantys patarimo, kaip nenukentėjus išsiskirti su darbdaviu. Su tokiomis istorijomis susiduria knygą apie savo pačios išėjimo iš darbo istoriją „Atleisk savo šefą“ išleidusi Ilzė Butkutė.

Rašytojos socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas knygos pavadinimo puslapis yra tarsi psichologinės pagalbos tarnyba, į kurią kreipiasi bėdos prispirti žmonės. Mergina interviu DELFI dalijasi kai kuriais darbuotojų atleidimo atvejais.

– Galbūt galite papasakoti, kokios pagalbos žmonės dažniausiai prašo?

– Paprastai į mane kreipiasi žmonės, atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje darbe. Tradiciškai – spiriami išeiti „savo noru“ be išeitinės kompensacijos. Visų pirma tokį žmogų nukreipiu pas profesionalius teisininkus, jei jis negali jų samdyti – į Darbo inspekciją ar Darbo ginčų komisiją.

Tik tuomet, kai žmogus yra pasirūpinęs savo teisiniu užnugariu, galiu pagelbėti kitaip. Iš tiesų, manau, didžioji dalis besikreipiančių tiesiog nori jausti, kad yra ne vieni, ir pasitarti su žmogumi, kuris kadaise patyrė tą patį ir kuriam pavyko nesileisti sumindomam į purvą.

Dažniausiai klausia paprastų dalykų: ką jūs darytumėt mano vietoje? O jei šefas padarys tai, kuo grasina? O kas blogiausia gali nutikti? O kaip man nesinervinti? O iš kur jūs turėjote drąsos? O kas jums labiausiai padėjo? Ar verta eiti pas koučerį (asmeninio efektyvumo trenerį – DELFI)? Ir taip toliau. 

Skaityti toliau

Spausdinti

8 požymiai, kad jus ruošiasi atleisti iš darbo

Ne visada darbuotojui tiesiogiai leidžiama suprasti, kad jis netinkamas darbe, tačiau egzistuoja požymiai, kurie padės Jums suprasti, kad esate nebepageidaujamas arba Jūsų vieta artimiausiu metu atiteks kitam žmogui.

Nepamirškite, kad svarbiausia – mokėjimas išsisukti iš bet kokios situacijos, jei ne nugalėtoju, tai bent jau gražiu išėjimu iš darbo. Neverta suteikti galimybės „geradariams“ patiems Jus atleisti – geriau tai padarykite savarankiškai, savo noru.

Siūlome susipažinti su tipiškomis užuominomis, kurios byloja apie tai, jog Jūsų reikalai kompanijoje yra prasti ir Jūsų dienos – suskaičiuotos.

Skaityti toliau

Spausdinti

Jeigu jus nori atleisti iš darbo: teisiniai aspektai

 

Paskelbta fobas.wordpress.com 

Vakar vakare į svečius užsuko kaimynas ir pasiguodė, kad  jo darbovietėje prasidėjo prieškriziniai panikos priepoliai (PPP) ir darbdavys rengiasi jį atleisti iš darbo. Kaip visada tokiose situacijose standartiškai darbdavys siūlo rašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru (to niekada daryti griežtai nepatariu - vėliau paaiškinsiu kodėl) ir paklausė ką jam daryti.Trumpai paaiškinau jam kaip elgtis o paskui pagalvojau, kad šiuo metu ši tema aktuali gal ne tik mano kaimynui, todėl parengiau trumpą atmintinę tiems, kam gresia atleidimas iš darbo: 

      1. Jeigu tikitės gauti išeitinę išmoką,jūsų atleidimo iš darbo pagrinduose neturi būti jūsų kaltės motyvų

Skaityti toliau

Spausdinti

Trumpai drūtai

Darbo santykių užvaldymas

 

Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Mūsų kultūroje giliai tūno nuostata, jog reikalai organizacijoje – pačių darbdavių ir darbuotojų reikalas. Kad santykiai šeimoje nėra vien jos narių reikalas, kad tam tikrais atvejais reikalingas ir būtinas visuomenės ir valstybės demėsys – šiandien jau niekam nekyla abejonių. Ar darbo santykiuose yra mažiau viešojo intereso? Tiesa, kartais padūsaujame apie savanaudžius darbdavius arba apie atlyginimus vokeliuose. Pavienės aimanos prasiveržia į viešąją erdvę, bet tai tokie vėjo gūsiai, kurie bangų nesukelia

Kas slypi už šių, beje ne vienintelių, pakertančių žmonių gyvenimus reiškinių, kokie šaltiniai juos vis iš naujo maitina? 

Lietuvoje darbo santykių sritis – kaip privati valda, kurios savininkas yra darbdavys. Už privatumo skraistės slypi savos rašytos ir nerašytos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kartais gerokai artimesni Darvino arba Tayloro laikų dvasiai, negu Lietuvos Darbo kodeksui. Kiek mums dar trūksta socialinės brandos, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose matytume viešąjį interesą? 

Skaityti toliau...