Šiandien rekomenduojame

Kas naujo pasąmonės valdose

 

Zigmundas Froidas XX a. pradžioje padarė revoliucinį atradimą – žmogus turi pasąmonę, kurioje karaliauja seksualiniai instinktai. O šie, kupini galingo energetinio užtaiso, prasiveržia į kasdieninį gyvenimą įvairiomis nebrandžiomis formomis, kaip antai, kompleksai, neurozės ir pan. Neįsisąmoninti potraukiai pripildo mūsų gyvenimą kančios, riboja laisvę racionaliai veikti.

Šimtmetį trukusi seksualinė revoliucija atvėrė masėms vartus į uždraustą pasąmonės sodą. Dabar vaikai nuo mažų dienų per žiniasklaidos kanalus pratinami atpažinti seksualinius simbolius ir tenkinti savo seksualinius poreikius. Nebelikus užblokuotų instinktų, visuomenė tarsi turėjo tapti sveikesnė, harmoningesnė. Palikime tai įvertinti ateities kartoms.

Tačiau ar beliko pati pasąmonė? Koks turinys ją užpildo, jei libido jau persikėlė į sąmonės sritį?

Read more ...

Testas: įvertinkite savo streso lygį

 

Aktoriai ir sportininkai kartais pasitelkia baimę, kad geriau atliktų savo užduotis. Spaudimas lygiai taip pat gali padėti atlikti jūsų darbą. Bet per didelis stresas geriausiu atveju padarys jus nenašiais, o blogiausiu – fiziniais ligoniais. Taigi, kaip jūs tvarkotės su stresu ir kokį patiriate stresą dabar? Atsakyti padės šis dviejų dalių klausimynas. 

Pasirinkite atsakymą, kuris labiausiai atitinka jūsų jausmus kiekvieno teiginio atžvilgiu:

 

I. Kaip lengvai aš iškenčiu testą?

Continue Reading

Print

Diskusija apie instinktus: nuo Aristotelio iki K. Kolbe

 

Kas valdo mūsų veiksmus? Kolbe koncepcijos ir Kolbe A™ indekso sukūrimo priešistorė

Diskusiją apie instinktus ir jų kompanioną valią pradėjo Aristotelis, iškeldamas klausimą „Kokia yra gyvybinė jėga ir energija, kuria siela atskleidžia save pirmiausiai, ir kuri atveria kelią visoms kitoms jėgoms, pasireikšdama per jas arba „įdarbindama“ jas?“. Tai buvo istorinis klausimas ne apie protą, bet apie jėgą ir energiją, kurią vėlesni ir dabartiniai mokslininkai neretai bando nuneigti.

Prieš du šimtus metų jau ir psichologija bandė apibrėžti instinktus moksliniais terminais. William James, 1890m., rašė: „Veiksmai, kuriuos mes vadiname instinktyviais, yra neišvengiami kaip čiaudėjimas“. Jis oponavo anksčiau išsakytam Lindley Camp teiginiui, kad „Mes randame, kad, skirtingai nei gyvūnų, visus žmogaus veiksmus kontroliuoja Protas. Žmogus yra laisvas nuo instinktų“. W. James priduria: „Senieji požiūriai apie instinktus niekada neįžvelgė tokio paprasto dalyko, kad elgesį energizuoja instinktai ir todėl jie (senieji požiūriai) yra tiesiog neefektyvus žodžių švaistymas, užgožiant viską miglotais stebuklais“.

Continue Reading

Print

Testai - tiltas tarp sąmonės ir pasąmonės

 

Kai kurie psichologiniai testai peržengia siauras psichologijos mokslo ribas ir tampa pasaulinės kultūros dalimi. Atsiradę kaip mokslininkų entuziastų pastangos teorijas padaryti praktiškas ir naudingas, jie atsisako požiūrio į individą kaip į pacientą, kurį reikia „pataisyti“. Tai, kad testai padeda rasti atsakymus į klausimus „Kas aš esu? Ar tai esu aš? Kuo aš panašus ir kuo skiriuosi iš kitų?“ ir padeda priversti mūsų ypatumus dirbti mums, o ne prieš mus, yra bene svarbiausia jų vertė.

Poreikis pažinti save, suprasti savo unikalumą yra tarp svarbiausiųjų žmogaus poreikių. Iš jo kyla savigarba, drąsa būti savimi (priešingai aklam užsispyrimui), lyderystė, tolerancija kitokiems ir atsparumas stresui. O pasak Rytų žynių, tai ir būdas suprasti visatą bei pasiekti nemirtingumą.

Continue Reading

Print

Laikas atsigręžti į instinktus: Kolbe A™ indeksas

 

Kiekvienas žmogus turi talentą, tačiau retas jį supranta 

Žmogus, kuris atskleidžia savo potencialą ir aktyvios valios pastangomis talentus bei dorybes nukreipia visiems naudinga linkme, nusipelno didžiausios pagarbos ir stovi ant aukščiausio socialinių rangų hierarchijos laiptelio. Net aukščiau už imperatorių ar kitą valdžios asmenį. Kinijoje šio vertinimo buvo laikomasi jau prieš daugiau kaip 4000 metų, kaip matyti iš žymiausio to meto kūrinio — „Permainų knygos“, išminties ir įkvėpimo lobyno praeities ir ateities kartoms. Pagal šios knygos komentatorių Jou Tsung Hwa, jau senovėje buvo skirstoma:

Socialinis rangas (hierarchijos laiptelis)  

6 - Išminčius, atsiskyrėlis, talentų ir dorybių savininkas (žmogus, kuris išlavino ir pritaikė savo talentą aukščiausiu lygiu) 

Continue Reading

Print

Psichologinių tipų teorija ir MBTI

 

Susipažinus su asmenybės tipais, tenka pripažinti, kad visuomenė yra įdomesnė, įvairesnė ir sudėtingesnė nei abstraktus vidurkis arba norma. Tipai atskleidžia vertingus skirtumus ir parodo, kaip žmonės renkasi gyventi savo gyvenimą. Skirtingi tipai gali turėti priešingus tikslus, todėl visuomenės ir komandų stabilumas turi būti palaikomas gerbiant natūralias skirtybes, o ne jas ignoruojant. Deja, dėl įvairių istorinių ir kultūrinių aplinkybių, ignoravimas sutinkamas beveik visur — šeimoje, mokykloje, darbo kolektyve. Skirtybių ignoravimo pasekmės yra skaudžios. Kiti, „ne tokie“, patiria stresą, neadekvatumą, kaltės jausmą. Vis daugiau žmonių serga depresija ir privalo kasdien gerti tabletes, kad išgyventų. Visuomenei „garbinant“ tik vieną ar kelis „sėkmingus tipus“, daugelis juos beviltiškai imituoja, sumokėdami savo tikrojo asmenybės tapatumo ir psichinės sveikatos kainą. 

Asmenybės tipų teorija ir jos praktinis instrumentas — MBTI® testas — kiekvienam padeda pažvelgti į save iš šalies, įsisąmoninti savo išskirtinumą, padrąsina atsiskleisti, susikurti originalią nišą gyvenime, patirti daugiau pasitenkinimo bei laimės. Beje, ir pasiekti trokštamų tikslų.

Continue Reading

Print

Trumpai drūtai

Kodėl verta suplanuoti darbuotojo adaptaciją

 

AdaptacijaPortalo „Verslas naujai“ žurnalistė Agnietė Vilkišienė kalbėjo su portalo www.personalas.net autore, personalo vadybos specialiste, Ina Savickiene darbuotojų adaptacijos tema. Žemiau pateikiame pokalbio santrauką.

 

A.V. Kokių priemonių imasi įmonės, norėdamos užtikrinti sklandų naujo darbuotojo įsiliejimą į kolektyvą?

I.S. Įmonės paprastai negalvoja apie "sklandų įsiliejimą", po kurio darbuotojas pradės dirbti. Jos dažniausiai apsidžiaugia radę neblogą kandidatą ir tikisi, kad darbuotojas IŠ KARTO pradės dirbti - išklausęs svarbiausias instrukcijas stos į išėjusiojo vietą ir atliks darbą bei užduotis, su kuriomis jį supažindino priimant į darbą. Deja, elementarūs ir natūralūs lūkesčiai dažnai pasirodo utopija.  Darbuotojas jau pirmą mėnesį ima stebinti savo atsainiu požiūriu į darbą, neslepiamu išsisukinėjimu nuo sunkesnių pareigų, tiesiog nesidomėjimu įmonės reikalais. Atrodo, tarsi darbuotojas gyvena mintimis apie šviesią ateitį, bet bodisi paprastu darbu, nepajėgia užmegzti gilesnio ryšio su kolektyvu, nejaučia atsakomybės klientams.

Darbuotojų kaitos ir pasitikėjimo deficito išvargintos įmonės vėliau pačios pradeda didinti psichologinę distanciją su eiliniu naujoku. Kuo daugiau darbuotojų pasikeičia, tuo šalčiau ir įtariau jie sutinkami. Manoma, jei jie nori dirbti, tegul stengiasi, įrodo. Tačiau tokia save tausojanti strategija galiausiai tik padidina krūvį. Formalūs ir paviršutiniški santykiai neišvengiamai nutrūksta. Vėl tenka įsukti į kandidatų paieškos, atrankos, įdarbinimo ratą.

Read more ...