Psichologija vadovams

Arba psichologija tave vejasi, arba tu su ja susidraugauji, kito kelio nėra.

Trumpas, bet esminis psichologijos pritaikymo darbuotojų vertinimui ir vadovavimui kursas:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šito neatidėliokite

  Kai bėgi, žiūri tik į priekį.

  Kai stabteli - atsigręži į psichologiją, kad       išlaisvintum savo tikrąjį aš.

  TESTAI SAVĘS PAŽINIMUI:
  +370 698 48200
  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Spausdinti

Kas motyvuoja žmones dirbti geriau šiuolaikinių teorijų požiūriu

Autorius gilė. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

 

Vargu ar pinigai yra svarbiausias darbuotojų motyvas. Tai patvirtina daugelis tyrimų. Štai 5 dalykai, kuriems darbuotojai teikia didžiausią reikšmę:

1. Mokymosi veikla ir įgaliojimų pasirinkimas. Darbuotojai vertina mokymosi galimybes, kurių dėka jie įgyja naujų įgūdžių ir pagerina savo reitingus darbo rinkoje. Ir jie nori rinktis, kai tik įmanoma, darbo įgaliojimus. 

2. Lanksčios darbo valandos ir laisvalaikis. Darbuotojai vertina savo laiką ir laisvalaikį. Darbo valandų lankstumas leidžia jiems geriau suderinti asmeninius įsipareigojimus ir atskomybę darbe.

3. Asmeninis įvertinimas. Žmonės nori jausti, kad jie reikalingi ir kad jų darbas yra vertinamas. Darbuotojai dažniausiai skundžiasi, kad vadovai labai retai padėkoja už atliktą darbą.  

Spausdinti

Psichologiniai tarpusavio sąveikos, malonumo ir nepritekliaus principai rinkodaroje bei reklamoje

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

 

Nors demografiniai ir statistiniai tyrimai yra labai svarbūs įvertinant rinkas ir vartotojų pirkimo įpročius, bet norint suprasti tai, kas motyvuoja vartotojus, reikia giliau pažvelgti į psichologiją. Dažniausiai versle taikomi psichologiniai principai yra tarpusavio sąveikos (reciprocity), malonumo (pleasure) bei nepritekliaus (scarcity) principai. 

Psichologija daugeliu atvejų yra svarbesnė už statistiką, ypač pradedant verslą. Didelės korporacijos kiekvienais metais išleidžia milijardus (dolerių, eurų) vartotojų elgsenos tyrimams ir rinkodaros strategijų bei reklamos kampanijų kūrimui. Tačiau, jeigu investuodami ir laiką ir pinigus į rinkodaros bei reklamos kampanijas pasuksite netinkama kryptimi, šį turtą tiesiog iššvaistysite. 

Spausdinti

Trys organizacijos kultūros lygiai

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Vadovavimo psichologija


ARTEFAKTAI yra dalykai, kuriuos žmogus mato, girdi ir jaučia, kai patenka į naują grupę, kurios kultūros nepažįsta. Artefaktai apima produktus, paslaugas ir net grupės narių elgesį. 

Pavyzdžiui, patekę į didžiulės kompiuterių kompanijos vadovybės būstinę galite pamatyti, kad čia vykdomasis direktorius apsirengęs kasdieniniais, laisvo stiliaus drabužiais, kai konkurentų kompanijos direktorius – brangiu tamsiai mėlynu kostiumu. Šie skirtingi artefaktai liudija dvi visiškai skirtingas organizacijų kultūras. 

Artefaktai esti visur, ir mes daug galime sužinoti, atkreipdami dėmesį į juos. Prisiminkite kai kuriuos artefaktus jūsų mokykloje ar universitete. Ar žmonės ten rengiasi panašiu stiliumi? Ar yra tam tikri kursai ar studijų metodai, kurie vertinami kaip labai svarbūs? Ar dauguma studentų gyvena studentų miestelyje ar šalia jo? Ar dauguma studentų dirba? Ar labai populiari sportinė veikla? Ar čia yra futbolo komanda, o gal krepšinio komanda? Ar moterys ir vyrai lygiai dalyvauja sporto veikloje? Visi šie ir kiti artefaktai dalinai apbūdina jūsų mokyklos kultūrą. 

Spausdinti

Kelyje į Europą: etiškas verslas, etiškas darbdavys

Autorius Adomas Grigaitis. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

Disciplinos sąjunga

"Apžvelgdami gerai žinomų pasaulyje kompanijų transformaciją "iš gerų į nepakartojamas", pastebime nuosekliai demonstruojamas tris disciplinos formas: disciplinuoti žmonės, disciplinuotos mintys ir disciplinuoti veiksmai. Kai kalbame apie disciplinuotus žmones, tampa nebereikalinga hierarchija, apie disciplinuotas mintis – nereikalinga biurokratija, kai daromi disciplinuoti veiksmai – nereikalinga besaikė kontrolė. Bet kai ši disciplinos kultūra susijungia su verslo etika, gaunama stebuklinga darbo alchemija." 

Spausdinti

Kaip Abraomas Maslou ir jo piramidė suviliojo verslą

Autorius Viljamas Kremeris (William Kremer) ir Klaudija Hamond (Claudia Hammond). Paskelbta: Vadovavimo psichologija

 

Psichologo Abraomo Maslou (Abraham Maslow) žmogaus motyvacijos teorijai yra apie 70 metų, tačiau ji tebeturi stiprią įtaką verslo pasauliui. Kaip tai paaiškinti? Ar tai pagrįsta?

Yra vienas visuotinai taikomas ir atpažįstamas simbolis, kuris, kaip dauguma tiki, atskleidžia asmeninio pasitenkinimo ir verslo sėkmės paslaptį. Dažniausiai šis simbolis turi trikampio formą, tačiau 3D piramidė bei laiptai taip pat dažnai vaizduojami. Šie simboliai reguliariai naudojami universitetų psichologijos studijų moduliuose bei kituose laipsnį suteikiančiuose kursuose. Vadovų mokymo seminaruose šie simboliai yra neišvengiami kaip pyragėliai ir vaidmenų žaidimai.

1943 m. Abraomas Maslou publikavo straipsnį pavadinimu „Žmogaus motyvacijos teorija“, kuriame jis teigė, kad žmonės turi penkis poreikių rinkinius, kurie rikiuojasi tam tikra tvarka. Kai kiekvienas poreikių lygis patenkintas, įsijungia troškimas patenkinti kitus, aukštesnius poreikius.

Pirmiausia, mes turime bazinę būtinybę patenkinti kūno funkcionavimo poreikius valgydami, gerdami ir eidami į tualetą. Šiai grupei Maslou priskyrė ir seksualinius poreikius.

Toliau yra saugumo poreikis ir užtikrinimas, kad baziniai poreikiai bus patenkinti ir ateityje.

Po to atsiranda meilės, draugystės ir kompanijos poreikis. Šioje stadijoje, rašo Maslou, individas net „gali užmiršti, kad kažkada, kai jis buvo alkanas, iš meilės jis šaipėsi“.

Spausdinti

Apie vadybą be patarimų

Autorius - pbc -. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

 

laivasBritų laikraščio „Financial Times“ apžvalgininkė Lucy Kellaway parašė knygą „Sense and Nonsense in the Office with Lucy Kellaway“, kuri nesiūlo sėkmės formulių ir nepateikia naudingų patarimų. Galima nusistebėti: kas tada lieka perskaičius knygą? O lieka štai kas: išankstinių nusistatymų, prietarų rinkinys! Ir čia apie kitų prietarus galime tarti gerą žodį: žinodami, kokie jie, galima arba patvirtinti, kad ir mes jų laikomės, arba juos atmesti. Ir viena, ir kita šiais sudėtingais laikais mums gali išeiti į naudą, – rašo L. Kellaway. 

Lucy Kellaway: Kas ne akivaizdu, greičiausiai paaiškės, kad buvo klaidinga

1. Vadyba – vienas sunkiausių darbų, ypač kaip niekada dabar, nes iššūkiai vis didesni, ir didesni. 

2. Dauguma žmonių yra netikę vadovai. Kai kurie vadovauti itin netinka. Sunku surasti, kas tą darytų gerai. 

3. Geri vadovai turi būti ir griežti, ir švelnūs, padorūs ir negailestingi, mokėti gerai matyti bendra vaizdą ir įsigilinti į smulkmenas. 

Spausdinti

Talentų vadyba - naujos kartos lyderystė

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

Talentas

Įprastai suprantant talentą, turima galvoje reta kai kurių žmonių savybė, išskirianti juos iš kitų. Pavyzdžiui, politiko, karvedžio talentas. Manoma, kad tikrų talentų yra nedaug. Dar rečiau apie save ar apie pažįstamą galvojama kaip apie talentą.

Mokykloje talentas kartais reiškia didelius sugebėjimus bei aukštą intelektą, kuriuos rodo geri pažymiai. Tačiau dažniau talentingais vadinami vaikai, kurie gražiai dainuoja, šoka, konstruoja, t. y. pasižymi „užklasinių“ dalykų pasiekimais.

Dabar iš įvairių tribūnų žodį talentas girdime vis dažniau ir garsiau, todėl susidaro įspūdis, kad talentas — tai superžmogus, be žodžių suprantantis ir akimirksniu išpildantis nepaprastus dalykus (pavyzdžiui, darbdavio norus). Esą talentui nereikia ypatingos pagalbos (antraip koks jis talentas), tačiau reikia daug žinių (subsidijų mokymo įstaigoms). Įtikinėtojas, pretendentas, universalus karys... 

Spausdinti

Valdžia: trokštama ir pavojinga

Autorius gilė. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

 

Daugumai iš mūsų yra lengviau kalbėti apie seksą arba pinigus nei apie valdžią. Esantys valdžioje ją neigia, tie, kurie jos trokšta, stengiasi tai nuslėpti, o tie, kam sekasi siekti valdžios, nesidalina savo paslaptimis, kaip ją įgyti. 

Kas yra valdžia?

Jei A turi valdžią, vadinasi jis turi galią kaip įtakoti B elgesį, kad B veiktų pagal A norus. Šis apibrėžimas apima ir potencialą, kuris nebūtinai turi reikštis akivaizdžiai, kad būtų veiksmingas, ir priklausomus tarpasmeninius santykius. 

Valdžią galima turėti, bet jos nenaudoti. Tai – gebėjimas arba potencialas. Bene svarbiausias valdžios aspektas yra priklausomybės funkcija. Kuo labiau B priklauso nuo A, tuo didesnė A galia tarpasmeniniuose santykiuose. 

Spausdinti

Lietuvių lūkesčių darbuotojų lojalumui ypatybės

Autorius Rugilė Audenienė. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

 

Darbo rinkos stebėtojai vienu didžiausių Lietuvos negalavimu laiko mažą darbo užmokestį. Žemas darbo našumas, maži atlyginimai, vadinamieji skurdo spąstai, aukštas gyventojų neaktyvumas – ne itin šviesų portretą piešia specialistai. Vis dėlto įmonių vadovai tikisi, kad darbuotojai bus ištikimi savo organizacijoms ir bendro gėrio kūrimui net ir didelio spaudimo, nepripažinimo sąlygomis. Iš dalies jų lūkesčiai didesni nei kitose šalyse – ypač kritiškai į darbuotojų rūpestį bendru turtu ir lojalumą žiūrima organizacijose, neturėjusiose patirties su kitų šalių darbuotojais. Pastebima ir kita tendencija: lyginti lietuvius darbuotojus su užsieniečiais mūsiškių nenaudai.

Spausdinti

Kaip palengvinti organizacinių pokyčių sukeltas streso pasekmes

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

 

Situacijos apibūdinimas, problema:

Kompanija sparčiai atsigauna po daugiau nei metus trukusio nuosmukio. Tai turėtų džiuginti, bet darbuotojai – vadovai, vadybininkai, eiliniai darbuotojai, valandininkai ir personalo skyriaus darbuotojai, patiriame didelį spaudimą. Iš mūsų reikalaujama žaibiškai padidinti produkcijos apimtis atnaujinant beveik viską. Šiemet planuojame priimti beveik dvigubai daugiau naujų darbuotojų, nei jų yra šiuo metu. Vadovai įsitempę, tarsi grumtynėse, viršvalandžius dirba net valandininkai, jau nekalbant apie eilinius darbuotojus, nuolat užsibūnančius darbe po darbo valandų ir savaitgaliais. Tai jau tęsiasi mėnesių mėnesiais. 

Tikslas: sumažinti streso lygį

Spausdinti

3 priežastys, kodėl nerekomenduoju NLP (neurolingvistinio programavimo)

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Vadovavimo psichologija

 
1. NLP moko, kaip pasiekti, bet nemoko, kaip gyventi

 

NLP visą dėmesį kreipia į tikslų pasiekimą. NLP postuluoja amžiną pasiekimų troškulį, kurį jums reikia „gesinti“ savo veikla. Žmogus, naudojantis NLP, pasmerktas spręsti vis naujas ir naujas problemas, besistengdamas NLP metodais keisti save ir aplinkinius. NLP siūlo platų arsenalą nekasdieniškų technikų, turinčių garantuoti tikslų pasiekimą. Tai – savęs motyvavimas, kitų įtikinėjimas, reakcija į prieštaravimus ir kt.

Man tai primena gudrias socialistinės revoliucijos technikas. Revoliucionieriai buvo išradingi, versdami valdžią ir švęsdami pergalę. Tačiau, ką jie realiai pasiekė? Paėmę valdžią jie nei patys nemokėjo laimingai gyventi, nei kitiems laimės atnešė.

Primesti savo valią – toli gražu ne gyvenimo išminties ir harmonijos kriterijus. Tai veikiau prievartos filosofija.

Svarbiau yra išmokti gyventi laimingai, išsiugdyti toleranciją, puoselėti draugystę ir nuoširdžius jausmus kitų atžvilgiu.