Šiandien rekomenduojame

Žmonių laimė kaip politikos tikslas - Butano pavyzdys


Jau daugelį šimtmečių žmonės vis svarsto, kaip reikia pasiekti laimę. Toks klausimas kyla ne tiek pavieniams asmenims, bet ir valstybių valdžios elitams. Todėl nenuostabu, jog ir valstybių mastu laimė buvo siektinas dalykas ir budistinėse, ir kitų religijų šalyse. Pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį kai kurių valstybių vyriausybės taip pat pradėjo vis labiau svarstyti apie naują politikos kryptį, nes tapo aišku, jog besaikis BVP aukštumų siekis ne visąlaik veda link žmonių laimės.  Į šią problemą ekonomistai atkreipė dėmesį jau XX amžiaus antroje pusėje, kai maža daugelio užmiršta Butano karalystė pradėjo vykdyti į žmonių laimę orientuotą politiką.

 

Butanas – pavyzdys visam pasauliui?

Viskas prasidėjo naujojo karaliaus atėjimu į valdžią. Jau savo inauguracijos kalboje būsimasis Butano karalius Jigme`as Singye`as Wangchuckas apibrėžė savo politikos mąstymo kryptį: „Pažangos negalima matuoti vien tik į šalį įplaukiančiais pinigais. Tikras progresas bus tik tada, kai materialinė ir dvasinė pažanga eis sykiu“. Šiuo savo pasisakymu karalius rėmėsi visą savo valdymą.

Read more ...

„Twitter“ diplomatija, arba kaip pasaulio lyderiai naudoja „Twitter“

 

Socialinį tinklą "Twitter" pamėgo viso pasaulio politikai ir diplomatai 

Lietuvoje socialinis interneto tinklas „Twitter“ nėra populiarus ir gerokai nusileidžia „Facebook“. Tačiau tarptautinėje diplomatijoje, kaip ir žiniasklaidos bei viešųjų ryšių srityse, jis jau senokai tapęs svarbiu darbo įrankiu. Vadinamoji „Tviplomatija“ (angl. „Twiplomacy“) užkariavo pasaulį – nesvarbu, kad ne visi apie tai žino.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas 2012 metų birželį viešai užsipuolė žymų JAV ekonomistą ir politikos apžvalgininką Paulą Krugmaną. Pastarasis savo tinklaraštyje „The New York Times“ interneto svetainėje išdrįso suabejoti bandymais pristatyti Estiją kaip „sektiną pavyzdį taupymo politikos gynėjams“. T. H. Ilvesas atsakė emocinga trumpų (140 spaudos ženklų) žinučių tirada, kurią galėjo stebėti keliolika tūkstančių Estijos prezidento ir daugiau nei 1 mln. P. Krugmano sekėjų „Twitter“ tinkle.

„Mes tiesiog buki ir kvaili Rytų europiečiai. Neapšviesti. Vieną dieną ir mes suprasime, – ironizavo T. H. Ilvesas. - Atrodo, kad Nobelis už prekybą leidžia pompastiškai aiškinti fiskalinius klausimus ir vadinti mano šalį „dykyne“. Ko gero, viskas dėl skirtumų tarp Prinstono ir Kolumbijos.“

Continue Reading

Print

Testas: ar esate darboholikas

 

Norėdami sužinoti, ar jums aktuali diagnozė darboholikas, nuoširdžiai ir ilgai negalvoję atsakykite į klausimus:

  • Jeigu turėtumėte galimybę išpildyti vieną norą, ar jis būtų susijęs su darbu?
  • Ar dėl paaukštinimo esate pasirengęs dvejus metus atsisakyti atostogų ir praktiškai visų laisvadienių?
  • Ar manote, jog geriausias bet kokios problemos sprendimas yra darbas?
  • Ar geriausias poilsis jums – darbas naujame ir labai įdomiame projekte?
  • Ar dažnai už biuro ribų galvojate apie darbą (parduotuvėje, kine, kavinėje, prieš miegą)?
  • Ar dažnai po sunkios darbo dienos apima noras atsipalaiduoti, pavyzdžiui, išgerti šiek tiek alkoholio?
  • Ar dažnai susimąstote, jog laikas, praleistas ne darbe, buvo iššvaistytas vėjais?
  • Ar esate pasirengęs šeimos šventę iškeisti į dalykinį susitikimą?
  • Jeigu darbe prasidėjo nesėkmių ruožas, ar manote, jog jūsų gyvenimas staiga tapo niekam tikęs?
  • Ar dažnai sergate peršalimo ligomis, pavojingai šokinėja kraujospūdis, juntate diskomfortą krūtinės srityje?
  • Ar dingo susidomėjimas intymiu artumu? Kūniškos meilės malonumai tampa vis retesni ir retesni?
  • Ar jaučiate kaltę dėl laiko, kurį praleidote ne darbe, o atostogaudamas?

Jeigu teigiamai atsakėte į daugiau nei keturis klausimus, panikuoti nevertėtų, tačiau patariama susimąstyti, ar ne per daug jėgų skiriate darbui.

Paskelbta 2013-03-06 www.delfi.lt

 

Print

Brandi asmenybė pagal Maslow

 

Brandžios asmenybės bruožai pagal Abraham Harold Maslow (1908-1970)

Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdų daro tai, ką jie sugeba daryti apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.

Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus:

1. Pilnesnis realybės suvokimas. Mato aplinką tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokios jie norėtų. Jų pasaulio suvokimą mažiau veikia emocijos, bergždžios viltys, baimės. Jie geriau atpažįsta netiesą, labiau tolerantiški prieštaravimams ir neapibrėžtumui.

2. Savęs, kitų ir gamtos priėmimas (tolerancija). Save priima tokius, kokie yra. Nėra per daug savikritiški. Nejaučia per daug kaltės, nerimo, gėdos. Jie gerai priima kitus žmones, neturi poreikio mokyti ar kontroliuoti. Toleruoja kitų silpnumą ir jo nebijo. Priima gyvenimą su visais jo trūkumais ir apribojimais.

Continue Reading

Print

7 didžiosios vadovų nuodėmės, kurių jie neprisipažįsta

Visi žinome tradicinį darbo interviu klausimą „Kokios yra jūsų stipriosios ir silpnosios pusės“. Verslo pasaulio viršūnėlės, atrodo, nuoširdžiai vadovaujasi patarimu nepripažinti neigiamų bruožų, pripažįstant vien teigiamus, kurie tam tikrose situacijose gali reikštis neigiamai, sako „Financial Times“ apžvalgininkė Lucy Kellaway.

Pastaruosius pusantrų metų „Financial Times“ kiekvieną savaitę  verslo vadovams pateikdvo 20 klausimų, įskaitant ir klausimą „Kokie yra trys jūsų blogiausi bruožai?“

Studijuodama atsakymus buvau priblokšta informacijos lobyno, kuris su kaupu patvirtina mano seniai susikurtą teoriją, teigia L. Kellaway. Trys blogiausi vadovų bruožai yra savęs pažinimo trūkumas, dar kartą savęs pažinimo trūkumas ir ypatingas noras laikyti save teisiu, net kada kyla abejonių.

Kai reikėjo apibūdinti savo tamsąją pusę, 58 iš 60 vadovų saistė tos pačios taisyklės – bet kuri įvardijama silpnoji pusė kartu yra ir geidžiama stiprioji pusė.

Beveik visi jie mini nekantrumą, perfekcionizmą ir perdėtą reiklumą – visa tai tampa labiau teigiamais dalykais esant vadovu.

Kalbant apie šias masines netikras silnąsias puses, ypatingai įdomu yra tai, kad nėra skirtumų tarp vyrų ir moterų, tarp amerikiečių ir europiečių. Visi yra vienodai blogi.

Psichologiniai išvedžiojimai (psychobabble)

Bet kas, pakalbėjęs su aukščiausio lygio vadovu bent 5 minutes, gali patvirtinti, kad vadovai turi daugiau trūkumų nei aplinkiniai, nes vadovai –  žmonių rūšies kraštutinumas. Pažįstu tik vieną žmogų, kuris neturi įprastų trukumų, teigia Lucy Kellaway.

Continue Reading

Print

Lyderystė prasideda nuo savęs pažinimo

Ar jums sekasi ar jūs tiesiog "sėkmingas kvailys"? Pasak Harvard Business School profesoriaus ir lyderystės eksperto dr. Jagdish Parikh, patys sėkmingiausi lyderiai suvokia, kad iš pradžių jie turi išmokti valdyti save.

Įvairios lyderystės teorijos ir "modeliai" siūlo tinkamiausią kelią tapti lyderiu. Visgi daugybė žmonių, paprašyti įvardinti lyderius, kuriais jie sektų, sunkiai geba išvardinti tik kelis jų.

Spraga tarp to, ką mokomės apie lyderystę ir ką mes iš tiesų naudojame, rodo esminį daugumos dabartinių modelių trūkumą. Šie modeliai susitelkia daugiausia ties kompetencijomis, kurios reikalingos vadovaujant organizacijai, bet nepaaiškina, kaip ugdyti šias esmines kompetencijas. Tokiu būdu, mes susiduriame su lyderystės krize.

Iš tiesų, tai daugiau drąsos nei lyderystės krizė, nes tai, ko šiandien trūksta, yra ne žinios apie lyderystę, bet drąsa įdiegti šias žinias į praktiką. Bet drąsa neateina vien panorėjus – ji atsiranda kaip gilesnio sąmoningumo ir patirties bei aukštesnio savęs supratimo lygio pasekmė, kuri yra būtina sąlyga ugdant vadovavimo kitiems kompetencijas.

Tik sugebant valdyti save galima efektyviai vadovauti kitiems. Jeigu jūs nevadovausite sau, kažkas kitas vadovaus jums. Vadovauti sau reiškia praktikuoti įgūdžius ir procesus, kurie veda link aukštesnės savęs suvokimo formos, paliekant savo įprastą, reaktyvų ego lygį. Tai reiškia kelionę iš reaktyvaus ribotumo į proaktyvią drąsą ir, galų gale, - kūrybišką sąmoningumą – intelekto, intuicijos ir emocinio intelekto sintezę. Ši kelionė leidžia efektyviai kurti santykį su žmonėmis, įvykiais ir idėjomis.

Continue Reading

Print

Trumpai drūtai

„Deleguodami“ ir „funkcionuodami“ netapkime pasipūtusiais pastumdėliais. Kalbininko pastabos apie personalo terminiją

Valdininkas (delegatas) deleguoja funkcijas?

Ar supratote, ką parašiau? Kodėl taip parašiau? Todėl, kad atsiranda madingų tarptautinių žodžių, jie pasitveriami ir imami vartoti ten, kur galima išsiversti vartojant lietuviškus jų atitikmenis. Taip atsitiko su veiksmažodžiu „deleguoti“ ir daiktavardžiu „funkcijos“.

Vieną gražią dieną didžioji dauguma bent kiek prakutusių, dirbančių valstybės tarnautojais, staiga ėmė ir pasidarė delegatais (atstovais), nes ėmė vienas kitą deleguoti, galbūt pasiklausę, kaip šneka politikai ir, nustvėrę madingą žodį, be gilesnio apmąstymo ėmė jį visur kaišioti. Kokie jie ten galėtų būti delegatai (atstovai) paprasčiausioje valstybės institucijoje?

Read more ...