Psichologija vadovams

Arba psichologija tave vejasi, arba tu su ja susidraugauji, kito kelio nėra.

Trumpas, bet esminis psichologijos pritaikymo darbuotojų vertinimui ir vadovavimui kursas:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šito neatidėliokite

  Kai bėgi, žiūri tik į priekį.

  Kai stabteli - atsigręži į psichologiją, kad       išlaisvintum savo tikrąjį aš.

  TESTAI SAVĘS PAŽINIMUI:
  +370 698 48200
  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Spausdinti

Ką slepia moterų rankinės

Autorius zerologinpanda. Paskelbta: Toliau nosies galo

 

Damų rankinės slepia paslaptis, taip pat ir tokias, kurios susijusios su visuomenine moters padėtimi. Jau kuris laikas rankinės - kaip ir kiti vartojimo objektai - darosi vis didesnės. „Ką tai reiškia?“ - savo esė „Mažoji moterų rankinių fenomenologija“ klausia vokiečių publicistė dr. Andrea Roeding. Šis puikus tekstas paskelbtas šveicarų dienraštyje „Neue Zurche Zeitung“.

Štai sėdi ji ant pievelės, nuogas kojas parietusi į dešinę, ir žvelgia stebėtojui tiesiai į akis - su baimės, lūkesčių ir agresijos išraiška vienu metu. Lūpos truputį pravertos, ilgi plaukai sušukuoti į dešinę. Kaire ranka pasirėmusi už nugaros, tarytum loštųsi atgal. Dešine ranka, sugniaužta į kumštį, tvirtai laiko prispaudusi prie savęs dvi baltas rankenas. Pusiau ant žolės, pusiau ant kelių guli didelė keturkampė lygios odos rankinė. Galbūt švelniai tvirta dama kitą akimirką kam nors užvoš per galvą šiuo masyviu odiniu maišu, gal atsiguls ant nugaros. Nesvarbu, kas nutiks, savo rankinės ji tikrai nepaleis iš rankų.

Spausdinti

Dėl ko apgailestaujama prieš mirtį

Autorius zerologinpanda. Paskelbta: Toliau nosies galo

 

B. Ware savo knygoje rašo apie mirštančių žmonių fenomenaliai skaidrų žvilgsnį į savo gyvenimą ir kaip mes galime šio to pasimokyti iš jų išminties, kad savo mirties valandą turėtume mažiau nuoskaudų dėl to, ko nepadarėme šiame gyvenime.

ApgailestavimasAustralijos seselė Bronnie Ware, kuri suteikdavo lengvinantį gydymą mirštantiems pacientams, keletą metų fiksavo, ko prieš mirtį labiausiai gailisi žmonės, rašo www.alfa.lt. Savo pastebėjimus ji iš pradžių aprašė įraše tinklaraštyje, bet po didžiulio susidomėjimo nusprendė išleisti knygą „Penki dalykai, kurių mirštantys gailisi labiausiai“.

B. Ware savo knygoje rašo apie mirštančių žmonių fenomenaliai skaidrų žvilgsnį į savo gyvenimą ir kaip mes galime šio to pasimokyti iš jų išminties, kad savo mirties valandą turėtume mažiau nuoskaudų dėl to, ko nepadarėme šiame gyvenime.

Spausdinti

BBC žurnalistas: mokslas nieko neįrodo

Autorius Super User. Paskelbta: Toliau nosies galo

 

Pirmas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį skaitydamas straipsnį, yra autoriaus teiginys „Mokslas įrodė...“ arba „Mokslininkai įrodė...“ - pagal tai aš sprendžiu, kad autorius nieko nesupranta apie tai, ką rašo“, - aiškino Toby Murcottas.

MokslasNeseniai Vilniuje viešėjo biochemikas, žurnalistas, mokslo žurnalistikos dėstytojas Londono City universitete ir aistringas grybautojas Toby Murcottas. „Transparency International“ surengė spaudos pusryčius, per kuriuos britas su Lietuvos žurnalistais dalinosi savo mintimis apie tai, kokia turi būti mokslo žurnalistika ir kokių atsargumo priemonių žurnalistui reikia imtis nenorint pakliūti į mokslo srityje interesų turinčių įmonių pinkles.

Pirmas dalykas, kurį pabrėžė britas, yra tai, jog mokslas nieko neįrodo: „Žmonės dažnai mano, jog mokslas gali padaryti ką nors, ko mokslas negali. Jie mano, jog mokslas gali įrodyti, kad kažkas nėra tiesa – ir tai nėra tiesa. Tiesą sakant, mokslas nieko neįrodo. Mokslas užduoda gerus klausimus, renka duomenis, analizuoja duomenis, juos apsvarsto, sugalvoja idėją, iškelia hipotezę, patikrina hipotezę, atlieka kitą eksperimentą, kuriuo paneigia hipotezę. Bet iš tiesų mokslas nieko neįrodo. Todėl pirmas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį skaitydamas straipsnį, yra autoriaus teiginys „Mokslas įrodė...“ arba „Mokslininkai įrodė...“ - pagal tai aš sprendžiu, kad autorius nieko nesupranta apie tai, ką rašo“, - aiškino žurnalistas.

Spausdinti

Geriausias projektas po nepriklausomybės paskelbimo

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Toliau nosies galo

 

Atkaklių žiniasklaidos pstangų dėka jau buvau bepatikinti, kad Lietuvoje nyksta šviesių ir dorų žmonių rūšis, tačiau vieną dieną apstulbau pamačiusi, kiek dar daug jų yra. It burtų lazdele pamojus, jie susirinko vienoje vietoje – gražūs, linksmi, tvarkingi, madingi, originalūs, ramūs, išmintingi, šeimos, porelės, draugai, vienišiai, našliai, vaikai, senjorai, mokytojai, gydytojai, menininkai, sportininkai, neįgalieji, našlaičiai ir šiaip jautrios sielos žmonės. Jie susirinko, nes juos pašaukė magiška Lietuvos ištakas menanti šventos vietos trauka. Susirinko, nes žinojo ką veikti be alaus, kebabų ir televizoriaus.

Bernardinų sodas - vieta būti čia ir dabar. Vaikščioti vingiuotais takeliais, stebėti augaliukus, medituoti, pasitikti saulėtekį ar saulėlydį, patogiai įsitaisius ant vieno iš daugelio suolelių, pavedžioti šunį, susitikti su draugais pokalbiui ar šachmatų partijai, o gal paklausyti šniokčiančios Vilnelės ar čiurlenančio fontano. 

Čia susirenka tokie gražūs ir šviesūs žmonės, kad norisi specialiai ateiti ir žiūrėti į juos. Smalsumas, pasigėrėjimas ir pasididžiavimas apima stebint, neperdėsiu, tautos žiedą. 

Spausdinti

Profesorius R.Kazlauskas: Lietuvos draustiniai yra „popieriniai“, dėl skalūnų gavybos gali nukentėti tūkstančiai

Autorius Tomas Janonis. Paskelbta: Toliau nosies galo

 

Didžiąją dalį savo gyvenimo gamtos mokslams paskyręs prof. Ričardas Kazlauskas atvirai prabyla apie Lietuvos aplinkosaugos bėdas. Anot jo, sparčiai nykstančios gyvūnų ir augalų rūšys saugiai jaustis negali net  valstybės saugomose teritorijose. Mokslininko manymu, Lietuvos draustiniai yra „popieriniai“ - dėl mažo jų finansavimo sunku apsaugoti nykstančias rūšis.

Taip pat R. Kazlauskas sako esantis skalūnų dujų priešininkas. Profesoriaus nuomone, jų gavyba vietiniams gyventojams gali kelti rimtą pavojų. „Mums siūlo į JAV važiuoti ir pažiūrėti, kaip išgaunami skalūnai. Ten yra mažai apgyvendinti rajonai. Jeigu ten žala ir būtų, žmogus nelabai jaustų, o Lietuva tankiai gyvenama. Ištisiems rajonams gali būti padaryta nepataisoma žala. Jeigu bus užteršti gruntiniai vandenys, kentės ne šimtai, o tūkstančiai. Aš nusistatęs prieš skalūnus“, - teigia mokslininkas.

- Esate įvairiapusiškas gamtininkas. Vis dėlto, kuri gamtos mokslų šaka jums pati įdomiausia?

Spausdinti

Du konservatizmai: kiek Tėvynės liko Tėvynės sąjungoje?

Autorius Vytautas Sinica. Paskelbta: Toliau nosies galo

 

Artėjant rinkimams, nors ir tarp jų, neretai kalbama apie populistines ir tradicines ideologines partijas. Bandantis rimtai analizuoti pirmosios kategorijos partijų nuostatas tarsi savaime atsiduria kvailio vietoje, nes nėra jokio atskaitos taško jų nuoseklumui matuoti. Idėjomis, o ne interesais grįstam partijos vertinimui lieka tik vadinamosios tradicinės partijos, tačiau ir apie jas kalbėti, pasirodo, sunku.

Tradicinės partijos

Politinės kairės senbuviai LSDP apskritai nebekelia abejonių dėl to, jog visai nėra kairioji partija. Per dvi kadencijas formuojant Vyriausybę ji niekuo neprisidėjo prie ekonominės lygybės skatinimo, išskyrus absurdiškas viešąsias išmokas (po 50 Lt/mėn. moksleiviams vainikavo viską) švaistant biudžetą krizės akivaizdoje, a.a. Algirdas Brazauskas savo laiku pareiškė, kad socialdemokratija tėra liberalizmas išplėstomis ribomis, o jį pakeitęs Algirdas Butkevičius žurnalistams pripažįsta, kad negalėtų darbo žmonių vardu stoti prieš tokių monopolininkų kaip „Maxima“ interesus. Taigi, kairiosios parlamentinės partijos Lietuvoje nėra ir žiūrint į tai, kaip atbulai vyksta LSDP kadrų kaita, greitu laiku ir neatsiras.

Kitoje politinio spektro pusėje per visą nepriklausomybės laikotarpį tvirčiausiai stovėjo Lietuvos konservatoriai. Gerą dešimtmetį jiems pralaimint sovietinių kolūkių ir gero ūkvedžio AMB vaidmenyje nostalgijai buvo daug kalbama apie politinės dešinės konsolidacijos būtinybę. Kai tai galiausiai įvyko susijungus su krikščionimis demokratais ir tautininkais, naujoji TS-LKD neabejotinai išlošė politinės įtakos prasme.

Tačiau susiliedama su iš pažiūros toliau dešinėje moralinėje dimensijoje esančiomis jėgomis Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai) paradoksaliai suliberalėjo iš vidaus. Šiandieninė partija kaip ištisa visuma vargiai gali vadintis tiek konservatoriais, tiek Tėvynės Sąjunga. Tačiau kaip visumą ją vertinti ir nebūtų adekvatu, todėl verta pažvelgti, pirma, į konservatizmo doktrinos turinį, antra, į jo padėtį TS-LKD.

Spausdinti

J. Ohmanas. Ar būsite vėl Laisvės čempionai?

Autorius Jonas Ohmanas. Paskelbta: Toliau nosies galo

Jonas OhmanasApibūdinant dabartinę Lietuvą gal būtų galima taip pasakyti: Lietuva – lyg komanda, kuri laimėjo aukso medalį ir tapo čempione. Viskas lyg ir labai gerai, tik, pasibaigus varžyboms, kažkoks komandos administracijos klerkas pabėgo su pinigais... Laimėjimo niekas negali išbraukti iš sąrašų, šlovė liko, bet komanda pasimetusi ir turi vėl iš naujo atrasti save.

Bet, laisvės čempionai Jūs, lietuviai, esate, to niekas negali iš Jūsų atimti. Pats pakankamai iš arti viską mačiau ir man tikrai nereikia daugiau įrodymų. Pasakyti, kad tada jus matyti buvo įspūdinga, – per menka. Kad Jūs norėjote Nepriklausomybės ir tebenorite, man aišku.

Jei pažvelgtume kiek giliau į istoriją, Lietuva turi jau virš šimto metų stažą atkovojant ir išlaikant laisvę, tad kalbu tik apie sąlyginiai modernią šiuolaikinę istoriją. Dabartinė padėtis iš pirmo žvilgsnio man net atrodo kiek ramesnė ir mažiau kelianti rūpesčių. Sakyčiau, net, kad šiandien laisvės ir nepriklausomybės vystymo galimybės gal net ir geresnės negu bet kada.

Spausdinti

Vapsvos efektas

Autorius Daiva Tamošaitytė. Paskelbta: Toliau nosies galo

D. TamošaitytėVapsvos ir drugio simbiozė – gamtinis reiškinys, kurį stebėjęs Charlzas Darwinas pagrįstai suabejojo, ar Dievas, kuris yra absoliutus gėris, summum bonum, – tikrasis siaubo filmo apie vabzdžių gyvenimą Kūrėjas? Šiuolaikinė filmavimo kamera ir teleskopas leidžia dar kruopščiau ištirti dramą. Štai vapsva prakiurdo nieko nenutuokiančios riebios kirmėlės odą ir prifarširuoja kūną kiaušinėlių. Kiaušinėliai pamažėle virsta lervomis. Laisvai naudodamosi gyvybinėmis užgrobto organizmo funkcijomis, jos ramiai sau minta kūno viduriais, o kai suauga, per odą išlenda lauk – beje, ne iš eilės per vieną skylę, kaip reikalautų neregėtu svetingumu pasinaudojusiųjų etiketas, o iš karto daugybėje vietų, ir pradeda kokonų vijimo stadiją. Tada leisgyvė „maitintoja“ suskanta elgtis dar keisčiau: ne ropoja šalin pagaliau paėst ar gydytis žaizdas, o gina neapsaugotas lėliukes. Dengia jas savo kūnu, be atilsio mojuoja galva, raitosi. Kai vapsvos pagaliau išsirita, sužalota, visiškai išsekusi ir niekam nebereikalinga, taip ir nevirtusi plaštake kirmis nugaišta.

Entomologai ištyrė: parazitas „praplauna smegenis“ ir pakeičia mąstyseną taip, kad šeimininkas tampa valdomas prieš savo valią ir elgiasi priešingai sveikam protui. Žengia tiesiai į pražūtį ir daugina būsimų žudikų armiją. Sukrečianti gamtos sąmonė pateikia ir daugiau panašaus lygmens fenomenų. Antai parazituojamos skruzdėlės gali pavirsti „uogomis“ tam, kad jas sulestų paukščiai, arba, metusios savo palikuonis mirti badu, rūpinasi apsimetėlio skruzdėlynan sudėtais kiaušinėliais. Išprotėję žiogai tampa savižudžiais – atkakliai ieško kūdros ir „savanoriškai“ skandinasi, nes tik vandeny juos apsėdę kraugeriai gali susiporuoti…

Spausdinti

Bėdų turgus Europos vidury

Autorius Giedra Radvilavičiūtė. Paskelbta: Toliau nosies galo

Nestovėk po medžiu

Tebus šios mano pabiros mintys įvairiomis temomis „nestovėjimo po medžiu“ ženklas, nors laikausi W. Churchillio nuostatos – niekada nestoviu, jei tik galiu sėdėti.

Gegužės 17 dieną vakare norėjau eiti į Sarbievijų paklausyti kai kurių mėgstamų poetų, buvusių VU Filologijos fakulteto auklėtinių, eilėraščių skaitymo, pavadinto „Ant laktos“. Bet sėdėjau „ant televizoriaus“. Tokią alternatyvą pasirenku tada, kai laidų aktualijos esmingai paliečia mane kaip (visuomenės) žmogų. Jei ir būčiau ten nuėjusi, ausyse būtų skambėjęs vienos filologės, nupušusios dėl to, kad kiekvieną kaltę išgyvena kaip savo, eilėraštis: „Ir vienąkart pavasarį tu vėl atjosi, Drąsiau…“

 Vienos iš ta pačia tema visais kanalais rodomų laidų žiūrovams pateiktas klausimas buvo toks: „Ar yra Lietuvoje teisybė?“ Neigiamai į klausimą atsakė daugybę kartų daugiau žmonių nei teigiamai. Panašūs rezultatai buvo daugumoje TV laidų, kelerius metus rodomų „pedofilijos“ bylos tema. Priešingų atsakymų proporcijų nemačiau. Kai kuriose laidose žiūrovai, nepasitikintys oficialiomis bylos įvykių versijomis, viršijo pasitikinčius keliasdešimt kartų. Tai (ir ne tik tai) leido kai kuriems valdžios žmonėms, teisėsaugos atstovams, šiaip inteligentams pavadinti žmones „kedofilais“, diskredituojančiais teisėsaugą ir valstybę. Sudėtingus klausimus stengiuosi paprastinti analogijomis. Vertinant šią bylą priežastys su pasekmėmis buvo painiojamos dažnai. Pavyzdžiui, kai gerai šeimininkei iškepu pyragą, o ji pasako, kad pyragas negražus, neskanus ir ji jo nevalgys, nemanau, kad ji mane diskredituoja. Galvoju, ką šitaip stengdamasi dėl bendro vakarėlio padariau ne taip… Jau girdžiu, kaip koks paraidinis „nemikelėnas“ kaltina mane teisinio nihilizmo sklaida.