Psichologija vadovams

Arba psichologija tave vejasi, arba tu su ja susidraugauji, kito kelio nėra.

Trumpas, bet esminis psichologijos pritaikymo darbuotojų vertinimui ir vadovavimui kursas:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šito neatidėliokite

  Kai bėgi, žiūri tik į priekį.

  Kai stabteli - atsigręži į psichologiją, kad       išlaisvintum savo tikrąjį aš.

  TESTAI SAVĘS PAŽINIMUI:
  +370 698 48200
  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Spausdinti

Kas naujo pasąmonės valdose

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra

 

Zigmundas Froidas XX a. pradžioje padarė revoliucinį atradimą – žmogus turi pasąmonę, kurioje karaliauja seksualiniai instinktai. O šie, kupini galingo energetinio užtaiso, prasiveržia į kasdieninį gyvenimą įvairiomis nebrandžiomis formomis, kaip antai, kompleksai, neurozės ir pan. Neįsisąmoninti potraukiai pripildo mūsų gyvenimą kančios, riboja laisvę racionaliai veikti.

Šimtmetį trukusi seksualinė revoliucija atvėrė masėms vartus į uždraustą pasąmonės sodą. Dabar vaikai nuo mažų dienų per žiniasklaidos kanalus pratinami atpažinti seksualinius simbolius ir tenkinti savo seksualinius poreikius. Nebelikus užblokuotų instinktų, visuomenė tarsi turėjo tapti sveikesnė, harmoningesnė. Palikime tai įvertinti ateities kartoms.

Tačiau ar beliko pati pasąmonė? Koks turinys ją užpildo, jei libido jau persikėlė į sąmonės sritį?

Spausdinti

Mockus linki lietuviams įveikti nekompetencijos baimę ir atsikratyti smurto

Autorius zerologinpanda. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra

 

Prof. Antanas Mockus komentuoja tyrimus, atskleidžiančius tam tikras lietuvių vertybines nuostatas. Kai kurios iš jų - destruktyvios ir keistinos. Pasak profesoriaus, emigracija ir savižudybė abu yra nusikaltimai, nes atima iš tautos dalį jos pajėgumų.

Buvęs kandidatas į Kolumbijos prezidentus, topologijos profesorius Antanas Mockus linki įveikti lietuviams nekompetencijos baimę ir labiau kovoti su smurtavimu tiek prieš save, tiek prieš kitus.

Profesorius atkreipė dėmesį į tyrimus, kurių duomenys rodo, kad lietuviai labai vertina darbą, tačiau sąlyginai mažai vertina šeimą, laisvalaikį, labai menkai vertina draugus, religiją. Tyrimai rodo, kad šios takoskyros dar labiau gilėja - darbas vertinamas vis labiau, o tokiems dalykams kaip religija skiriamas vis mažesnis dėmesys.

67 proc. Lietuvos žmonių nurodo, kad jiems šeima yra labai svarbi, 65 kitose pasaulio šalyse šis procentas svyruoja tarp 61 ir 99. Draugai yra svarbūs tik 19 proc. lietuvių, tai yra mažiausias procentas tarp visų tirtų šalių.

Spausdinti

Kodėl sėkmingi žmonės domisi kinų filosofija

Autorius zerologinpanda. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra

Kodėl sėkmingi žmonės domisi kinų filosofija

Šiandien kinų filosofija yra vienas populiariausių kursų tarp Harvardo studentų. Konfucijaus ir Laodzi idėjos pasirodė esančios veiksmingesnės už pozityviosios psichologijos dogmas. 

Štai kelios idėjos sėkmingam gyvenimui, kurių galima pasimokyti iš praeities išminčių, rašoma psychologies.ru. 

Nustokite „ieškoti savęs“ 

Šiandien daug kas mėgsta sakyti: svarbu surasti save, suprasti, kas tu esi. Rytų išminčiai skeptiškai vertintų tokią idėją. Daugialypės ir netvarkingos konstrukcijos, kurias mes vadiname asmenybėmis, ateina ne iš vidaus, o iš išorės. Jos sudarytos iš visko, ką mes darome: kaip mes sąveikaujame su kitais, kaip reaguojame į tai, kas vyksta su mumis, kuo gyvenime užsiimame. Nepaisant to, mes visą laiką būname kitokie. Mes elgiamės skirtingai priklausomai nuo to, su kuo konkrečiu momentu kalbame: su mama, artimu draugu ar kolega. Kiekvienas iš mūsų esame iki viršaus pripildyta skrynia, kuri remiasi į kitas skrynias. Kiekvienas susidūrimas keičia mūsų konfigūraciją. Tai, kas mes esame – nuolatinių pasikeitimų ir naujos patirties įtakos mūsų gyvenimui rezultatas. 

Spausdinti

Žmonių laimė kaip politikos tikslas - Butano pavyzdys

Autorius Donatas Sova. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra


Jau daugelį šimtmečių žmonės vis svarsto, kaip reikia pasiekti laimę. Toks klausimas kyla ne tiek pavieniams asmenims, bet ir valstybių valdžios elitams. Todėl nenuostabu, jog ir valstybių mastu laimė buvo siektinas dalykas ir budistinėse, ir kitų religijų šalyse. Pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį kai kurių valstybių vyriausybės taip pat pradėjo vis labiau svarstyti apie naują politikos kryptį, nes tapo aišku, jog besaikis BVP aukštumų siekis ne visąlaik veda link žmonių laimės.  Į šią problemą ekonomistai atkreipė dėmesį jau XX amžiaus antroje pusėje, kai maža daugelio užmiršta Butano karalystė pradėjo vykdyti į žmonių laimę orientuotą politiką.

 

Butanas – pavyzdys visam pasauliui?

Viskas prasidėjo naujojo karaliaus atėjimu į valdžią. Jau savo inauguracijos kalboje būsimasis Butano karalius Jigme`as Singye`as Wangchuckas apibrėžė savo politikos mąstymo kryptį: „Pažangos negalima matuoti vien tik į šalį įplaukiančiais pinigais. Tikras progresas bus tik tada, kai materialinė ir dvasinė pažanga eis sykiu“. Šiuo savo pasisakymu karalius rėmėsi visą savo valdymą.

Spausdinti

Trys Jono Pauliaus II atpažinti šių laikų iššūkiai

Autorius George Weigel. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra

 

Tekstas parengtas pagal George‘o Weigelio kalbą Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą dvidešimtmečiui paminėti 2013 m. rugsėjo 4 d.

Man didelis malonumas atvykti į jūsų šalį ir pasidalinti kai kuriomis mintimis, susijusiomis su Jono Pauliaus II vizitu į Lietuvą, ir ką tai reiškia Lietuvai, Europai bei visam pasauliui XXI amžiuje. Yra nemažai šiam popiežiui būdingų dalykų, tačiau, matyt, pats svarbiausias, kalbant apie šią iškilią asmenybę, yra tas, kad jis niekada negyveno brandžioje demokratijoje, tačiau prisidėjo sprendžiant daugelį iššūkių, kurie atvedė mus į XXI amžių. Jums, švenčiant dvidešimtąsias Jono Pauliaus II pastoralinės kelionės į Lietuvą metines, norėčiau priminti du jo svarbius dokumentus.

Pirmasis šių dokumentų yra 1991 metų enciklika „Centesimus Annus“ („Šimtieji metai“). Šiame nepaprastai svarbiame dokumente Jonas Paulius II aprašo laisvą ateities visuomenę, kuri bus sudaryta iš demokratinės politinės bendruomenės, laisvos ekonomikos ir atitinkamos viešosios moralinės kultūros. „Centesimus Annus“ pabrėžiama kultūros pirmenybė. Ten rašoma, kad reikalinga tam tikra žmonių kategorija, pripažįstanti atitinkamas vertybes. Pabrėžiama, jog šie žmonės turi dirbti išvien, kad prisidėtų prie žmonių gerovės ir solidarumo plėtros. Popiežius mums teigia, jog svarbu, kad vyriausybės bei ekonominės struktūros veiktų gerai, būtų tinkamai organizuotos, tačiau institucijos neveikia pačios savaime, reikalingi žmonės, kurie vadovaujasi tam tikromis vertybėmis. 

Spausdinti

„Mokslininkas turi būti poetu. Jo tikslas – atverti neišsemiamą prasmę“: pokalbis su Vladimiru Maliavinu

Autorius Virginijus Gustas. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra

Su malonumu pristatome Vladimirą Maliaviną (Владимир Вячеславович Малявин), visame pasaulyje žinomą ir pripažįstamą rusų kilmės akademiką, sinologą. Jis yra klasikinių kinų išminties tekstų (tame tarpe Laozi ir Zhuangzi) vertėjas į rusų kalbą. Jo indėlį tiriant kinų kultūrą apsprendžia gausybė atliktų tyrimų ir vertimų, kurių korpusą sudaro keletas šimtų tekstų. Šiuo metu pagrindinė jo darbovietė – Tamkango universitetas Taipėjuje (Taivanas).

Atviras ir entuziastingas Vladimiro Maliavino (nuotr. aut. Aleksejus Maiševas) bendravimas bei nuoširdus dalinimasis savo įžvalgomis ir samprotavimais aktualiais klausimais praplečia supratimo horizontą. Senos kaip pasaulis kinų išminties eilutės sako: „Didis kelias neįvardijamas/ Didis įrodymas neišsakomas/ Didis žmogiškumas nežmogiškas/ Didis sąžiningumas nesirūpina padorumu/ Didi drąsa nedega perdėta narsa.“

Spausdinti

Slavoj Zižek: pradžioje tragedija, paskui - farsas (video)

Autorius - pbc -. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra

Rekomenduojame žymaus šiuolaikinio mąstytojo Slavojaus Zižeko 10 min. video paskaitą anglų kalba apie vadinamojo „sukultūrinto“ kapitalizmo būseną, kuris su mūsų pačių vartotojų pagalba reprodukuoja save visame pasaulyje. Kokia yra tokio kapitalizmo ateitis? Ir ar yra išeitis?

Slavoj Zižek - filosofas ir psichoanalitikas

Slavoj Zižek yra kultūros kritikas ir filosofas, šiuolaikinių laikų teoretikas. Jis yra toks originalus ir populiarus visame pasaulyje, kad pramintas filosofijos „Elviu Presliu“. Jo darbai yra gyvi, kupini humoro ir akiplėšiško skirtumų tarp aukštos ir žemos kultūros formų nepasymo, o darbų pristatymo forma pelnė jam akademinės roko žvaigždės titulą.

Kartu su pirmaja knyga anglų kalba „The Sublime Object of Ideology“ jis pradėjo „imti šturmu“ šiuolaikinį filosofijos pasaulį, niekada nevengė konfrontacijos ir pagarsėjo kaip „pavojingas teoretikas“. Jis kviečia grįžti prie vokiečių ideologijos – Hėgelio (Georg Wilhelm Friedrich Hegel) ir Šelingo (Joseph Schelling), taip pat remiasi Lakano (Jacques Lacan) darbais, pritaikydamas juos šiuolaikiniams politiniams reiškiniams ir filosofijai. Jis viliasi mumyse pažadinti dar neatskleistą mąstymo ir savirefleksijos potencialą. Kontroversiškasis ateistas Zižek taip pat kviečia grįžti prie Lenino ir Karlo Markso revoliucinio potencialo dvasios.

Spausdinti

Japonai nusilenkia gamtai, ištirpdo „savąjį aš“ ir kuria budistinę ekonomiką

Autorius Kagefumi Ueno, Japonijos ambasadorius prie Šventojo Sosto . Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra


Kagefumi Ueno, Japonijos ambasadorius prie Šventojo Sosto, birželio 1 dieną Circolo di Roma skaitė paskaitą apie Japoniją. Jos santrauką parengė Sandro Magister. Santrauka buvo išspausdinta „L'Osservatore Romano“ rugpjūčio 14 dieną. Į lietuvių kalbą vertė Zigmas Vitkus, išspausdino Bernardinai.lt 2011-03-30. 

Yra mažų mažiausiai trys veiksniai, kurie japoniškąjį religingumą filosofiškai skiria nuo krikščionybės. Tai: „aš“, „gamta“ ir „absoliutinimas“. „Aš“ supratimas sintoistinėje ir budistinėje Japonijoje ryškiai skiriasi nuo vakarietiškojo monoteizmo; „gamtą“ japonai mano esant šventą, krikščionys tokios didelės pagarbos jai neteikia. Kalbant apie „absoliutinimą“, japonai dėl specifinio religingumo, yra mažiau į ją linkę nei vakariečiai.

Spausdinti

Ar sėkmės filosofija tokia jau nekalta?

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra

 

Sėkmės filosofija atrodo labai patraukliai. Įgyvendink svajones, siek karjeros, „užkalk“ pinigų, būk geriausias – moko populiarioji ideologija. Kas gi čia bloga? 

Kažkas negerai prasideda tada, kai sėkmė viertybių hierarchijoje atsiduria aukščiausioje vietoje su teise paminti žemesnes vertybes. Tuomet dėl vadinamosios sėkmės leidžiame paminti savo ir kitų teises, toleruojame prievartą. Darome tai dažniausiai nesąmoningai, užvaldyti „aukštesnių tikslų“. Mes netgi nebepastebime, kad tam tikri  žodžiai, tonas ar grasinimai yra psichologinė prievarta ir todėl naudojame šį ginklą prieš kitus arba patys nuolankiai tokią prievartą priimam.