Psichologija vadovams

Arba psichologija tave vejasi, arba tu su ja susidraugauji, kito kelio nėra.

Trumpas, bet esminis psichologijos pritaikymo darbuotojų vertinimui ir vadovavimui kursas:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šito neatidėliokite

  Kai bėgi, žiūri tik į priekį.

  Kai stabteli - atsigręži į psichologiją, kad       išlaisvintum savo tikrąjį aš.

  TESTAI SAVĘS PAŽINIMUI:
  +370 698 48200
  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Spausdinti

Lyderystė prasideda nuo savęs pažinimo

Autorius Jagdish Parikh. Paskelbta: Idealus bosas

Ar jums sekasi ar jūs tiesiog "sėkmingas kvailys"? Pasak Harvard Business School profesoriaus ir lyderystės eksperto dr. Jagdish Parikh, patys sėkmingiausi lyderiai suvokia, kad iš pradžių jie turi išmokti valdyti save.

Įvairios lyderystės teorijos ir "modeliai" siūlo tinkamiausią kelią tapti lyderiu. Visgi daugybė žmonių, paprašyti įvardinti lyderius, kuriais jie sektų, sunkiai geba išvardinti tik kelis jų.

Spraga tarp to, ką mokomės apie lyderystę ir ką mes iš tiesų naudojame, rodo esminį daugumos dabartinių modelių trūkumą. Šie modeliai susitelkia daugiausia ties kompetencijomis, kurios reikalingos vadovaujant organizacijai, bet nepaaiškina, kaip ugdyti šias esmines kompetencijas. Tokiu būdu, mes susiduriame su lyderystės krize.

Iš tiesų, tai daugiau drąsos nei lyderystės krizė, nes tai, ko šiandien trūksta, yra ne žinios apie lyderystę, bet drąsa įdiegti šias žinias į praktiką. Bet drąsa neateina vien panorėjus – ji atsiranda kaip gilesnio sąmoningumo ir patirties bei aukštesnio savęs supratimo lygio pasekmė, kuri yra būtina sąlyga ugdant vadovavimo kitiems kompetencijas.

Tik sugebant valdyti save galima efektyviai vadovauti kitiems. Jeigu jūs nevadovausite sau, kažkas kitas vadovaus jums. Vadovauti sau reiškia praktikuoti įgūdžius ir procesus, kurie veda link aukštesnės savęs suvokimo formos, paliekant savo įprastą, reaktyvų ego lygį. Tai reiškia kelionę iš reaktyvaus ribotumo į proaktyvią drąsą ir, galų gale, - kūrybišką sąmoningumą – intelekto, intuicijos ir emocinio intelekto sintezę. Ši kelionė leidžia efektyviai kurti santykį su žmonėmis, įvykiais ir idėjomis.

 Dabartiniais pokyčių ir kompleksiškumo laikais kiekvienas vadybininkas jaučia poreikį išlaikyti geriausią fizinę, protinę ir emocinę būklę. Tam padeda paprastas streso mažinimo procesas, kūrybiškumo ugdymas, emocijų pusiausvyra ir bendrai kuriama vizija, taip pat jogos pratimai ir meditacija. "Vadovavimas sau" – programa, kurioje siejasi Rytai ir Vakarai, modernumas ir senovė, koncepcijos ir procesai.

 

Ar jums naudingas stresas?

 

Ar stresas atskleidžia gerąsias mūsų savybes? Dauguma vadovų linkę tikėti, kad stresas puikiausiai priverčia žmones geriau ir efektyviau dirbti. Keista, bet jie pataria, kad jūs niekada neturėtumėte būti patenkintas savo darbu, nes tai suprastins jūsų darbo rezultatus.

Būdamas vadybos studentu, aš taip pat "paveldėjau" šią nuostatą. Nuvykęs į Bombėjų ir tapęs sėkmingu verslininku, besivadovaujančiu šiomis taisyklėmis, jau po kelerių metų pajutau negatyvius fiziologinius ir psichologinius streso simptomus.

Tuomet rimtai susimąsčiau, ar yra kitas efektyvus būdas būti sėkmingu, neprarandant pasitenkinimo ir gyvenimo džiaugsmo tuo pačiu metu. Po gilių apmąstymų, gavęs daktaro laipsnį, supratau, kad trūkstama grandis tarp sėkmės ir laimės – žmogaus "vidinės dinamikos" žinios.

Labai svarbu suprasti savo vidinę dinamiką, norint pasiekti nuolat augančios darbo sėkmės bei besitęsiančio vidinio pasitenkinimo. Dažnai daug žmonių itin gerai dirba, bet daugiausia dėl baimės prarasti jau esamus ir būsimus pasiekimus. Baimė skatina itin gerai dirbti generuodama adrenaliną, kuris teikia daug energijos, bet ir prie jo priprantama. Be to adrenalinas taip pat yra ribotas ir neatsinaujinantis vidinis resursas.

Norint pasiekti nuolatinių gerų rezultatų, mokykitės keisti savo motyvaciją iš baimės prarasti į džiaugsmą veikla, pačiu procesu.

 

Aš tikiu, kad yra trys esminės gerų darbo rezultatų sąlygos:

 

1. daryti tik tai, ką norisi daryti - nesvarbu ar tas noro šaltinis yra negatyvios paskatos ir baimė prarasti ar pozityvios motyvacijos ir džiaugsmas daroma veikla;

2. tik pats gerai jausdamasis, gali nuolat demonstruoti gerus darbo rezultatus;

3. gera savijauta yra įgūdis: gilesnio savęs supratimo ugdymas. Tai galima įgyti kaip ir bet kurį kitą įgūdį. 

 

Aiškėja, kad lyderystės esmė yra atpažinimas, atradimas ir susitapatinimas su tikruoju savimi. Svarbu, kad lyderystė būtų glaudžiai susijusi su proaktyviomis bei kūrybiškomis pažiūromis. Mes patys, tuo tarpu, iš prigimties veikiame reaktyviai. Kodėl taip yra? Todėl, kad paprastai mes save sutapatiname su savo kūnu, protu bei emocijomis, o tai siauras žmogaus suvokimas, apibrėžiamas kaip Ego identitetas. Savo esme Ego yra reaktyvus.

 

Kaip auginame savo asmenybę?

 

Šį procesą galima suvokti ir patirti per trijų minučių pratimą, vadinamą "Veiklos efektyvumo didinimo procesu". Šis procesas suteikia galimybę žmogui atsiriboti nuo savo kūno, proto bei emocijų ir sutelkti savo sąmonę bei patirtį į savo "vidinę erdvę", "vidinį "aš" arba "centrinį "aš", kuris taip pat yra ir "proaktyvusis bei kūrybiškasis "aš".

Pratimas ne tik atpalaiduoja, bet ir suteikia pozityvų džiaugsmo pojūtį. Tokiu būdu, žmogus gali veikti iš tos gilesnės, džiaugsmingos ir proaktyvios savasties, o ne reaktyviojo Ego.

Kiekvienas žmogus, tam tikra prasme, yra savo kūno, proto bei emocijų savininkas/vadybininkas bei stebėtojas/patirties kaupėjas. Paprasta kėdės, kuri tariamai reprezentuoja kažkieno kūno, proto ir emocijų dinamiką, metafora gali tai paaiškinti.

Tol, kol sėdžiu ant kėdės (kuri reprezentuoja mano kūną, protą ir emocijas), aš negaliu stebėti visos kėdės arba vadovauti "kėdei". Tiesą sakant, kėdė man vadovauja! Norėdamas matyti visą kėdę, turi atsistoti. Tam tikslui, aš iš pradžių turiu sutikti, kad aš ne kėdė. Kai su tuo sutinku, aš galiu atsikelti nuo jos, ją stumdyti, kėdei vadovauti taip, kaip aš norėčiau. Aš tampu kėdės valdovu.

Tai įgalina žmogų susikaupti ties funkcinių žmogaus dimensijų vystymu, laikant kūną energingu ir sveiku, o protą atviru ir kūrybingu bei vengiant negatyvių emocijų.

Štai todėl efektyvi lyderystė nėra tik asmenybės bruožas, strategija, taktika ar tik kompetencijų rinkinys. Tai besikeičiantis mąstymo, jutimo bei elgsenos būdas, tai - gyvenimo būdas.

Jūs negalite vadovauti kažkam, su kuo jūs susitapatinate. Paradoksas, jog atsiskyrimas (ne atsitraukimas, pabėgimas ar abejingumas) sujungtas su įsitraukimu (ne pripratimu), kitaip tariant, atskirtas įsitraukimas ugdo meistriškumą. Lyderystė tuomet jums tiesiog "atsitinka".

*****

Dr. Jagdish Parikh, mokslų daktaro laipsnį apsigynęs Harvardo universitete, šiuo metu yra korporacijos "Lemuir" vykdantysis direktorius ir korporacijų "TechNova" ir "Travel Corporation (India)" direktorius.

Jis yra vienas iš Pasaulio verslo akademijos (JAV) įkūrėjas bei Azijos vadybos instituto valdybos narys.

J. Parikh konsultuoja tokias kompanijas kaip IBM, "Microsoft", "Nokia", "ExxonMobil", "Lufthansa", "Phillips", SEB, bei skaito paskaitas CEDEP (Prancūzija), INSEAD (Prancūzija), IMD (Šveicarija), Londono verslo mokykloje (London Business School), Stokholmo ekonomikos mokykloje (Stockholm School of Economics) ir kituose universitetuose bei verslo mokyklose.

 

Paskelbta Verslo bangoje