Spausdinti

Kas naujo pasąmonės valdose

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Filosofija, religija, kultūra

 

Zigmundas Froidas XX a. pradžioje padarė revoliucinį atradimą – žmogus turi pasąmonę, kurioje karaliauja seksualiniai instinktai. O šie, kupini galingo energetinio užtaiso, prasiveržia į kasdieninį gyvenimą įvairiomis nebrandžiomis formomis, kaip antai, kompleksai, neurozės ir pan. Neįsisąmoninti potraukiai pripildo mūsų gyvenimą kančios, riboja laisvę racionaliai veikti.

Šimtmetį trukusi seksualinė revoliucija atvėrė masėms vartus į uždraustą pasąmonės sodą. Dabar vaikai nuo mažų dienų per žiniasklaidos kanalus pratinami atpažinti seksualinius simbolius ir tenkinti savo seksualinius poreikius. Nebelikus užblokuotų instinktų, visuomenė tarsi turėjo tapti sveikesnė, harmoningesnė. Palikime tai įvertinti ateities kartoms.

Tačiau ar beliko pati pasąmonė? Koks turinys ją užpildo, jei libido jau persikėlė į sąmonės sritį?

Regis, kad sąmonės prožektorius geba apšviesti tik ribotą mūsų psichikos plotą. Jei įsisąmoniname seksualinius potraukius, iš sąmonės į pasąmonę nugrimzta kažkas kita. Konsultanto patirtis rodo, kad šiuolaikiniam žmogui jo paties savastis, jo „Aš“, žmogiškoji vertė ir gyvenimo prasmė keliauja į užmirštį. Jei anksčiau psichoanalitikui reikėdavo metus užtrunkančių analizės seansų, kol pacientas suvokdavo savo paties seksualinius potraukius, tai dabar panaši situacija yra su žmogaus vertybėmis ir gyvenimo tikslais. Žmogus be intensyvios daug pastangų reikalaujančios introspekcijos nepajėgia pats sau atsakyti į klausimą, ko jis gyvenime labiausiai nori ir ko verta siekti dėl savęs, o ne dėl pinigų.

Žalingiausia yra tai, kad žmogus nesuvokia, kad, užgniauždamas savo žmogiškosios būties poreikius, jis ne tik palengvina materialinių ir seksualinių poreikių tenkinimą, bet tuo pačiu metu aukoja labai daug savo laimei ir gerovei svarbių dalykų. Šį teiginį iliustruoja 2011-03-21 www.lrytas.lt paskelbti tyrimai apie tai, ką lenkai aukoja dėl darbo. Kadangi lietuviai savo požiūriu į darbą yra gana artimi lenkams, šiuos tyrimus galime prisitaikyti ir sau.

Lenkas dėl savo darbo gali paaukoti miegą, laisvalaikį ir šeimą.

„Tik Azijos šalių darbuotojai yra linkę daugiau pasiaukoti dėl darbo nei Lenkijos gyventojai. Net 42 proc. dalyvavusių tyrime lenkų reguliariai aukoja savo privatų gyvenimą dėl profesinio. Lenkai dirba naktimis arba keliuose darbuose. Tai aukščiausias rodiklis tarp visų ES šalių. ES šalyse paaukoti privatų gyvenimą dėl darbo sutinka 34 proc. apklaustųjų. Kas ketvirtas lenkas (26 proc.) sutinka dirbti viršvalandžius.

Beveik tiek pat Lenkijos žmonių pasiryžę dirbti naktimis, savaitgaliais, ar keliolika valandų be pertraukų. Daugiau nei vienoje darbovietėje įsidarbinęs kas penktas lenkas. Daugiau už kitus lenkai sutinka būti ilgalaikėse komandiruotėse (15 proc.) bei sutinka dirbti ir gyventi toli nuo namų.

Anot tyrimą atlikusios agentūros „Kelly services“, lenkai - darbšti ir vertinanti turimą darbą tauta. „Lenkai puikiai supranta, kad pagal turtą atsilieka nuo Vakarų ir labai stengiasi įveikti šį skirtumą”, – sakė „Kelly services“ atstovas.“, – rašoma www.lrytas.lt.

Tai, ką tyrimų autoriai vadina aukojimusi, tyrime dalyvavę lenkai greičiausiai vadina niekuo neypatinga pareiga, savaime suprantamu dalyku. Neįsisamonindami savo žmogiškųjų poreikių, jie ir nesuvokia, kad aukojasi. Dėl to patiria katastrofiškas pasekmes sveikatai, šeimokūrai ir socialinei integracijai. Pavadinčiau tai beprasmišku, destruktyviu aukojimusi.

Tik tinkamai save pažinęs žmogus gali pasirinkti sritį, kurioje siektų tobulėjimo ir atsiskleidimo. Skaitant daugelio žymių žmonių biografijas, galime matyti, kaip tik tokius teigiamus tikslo siekimo ir aukojimosi pavyzdžius. Aukojimasis dėl sau pačiam iškelto tikslo yra prasmingas ir vaisingas. Ir mažų mažiausia, ką jis mums teikia, tai – asmenybės branda, gyvenimo pažinimas, savo nuomonės turėjimas ir savigarba.