Šiandien rekomenduojame

Kodėl sėkmingi žmonės domisi kinų filosofija

Kodėl sėkmingi žmonės domisi kinų filosofija

Šiandien kinų filosofija yra vienas populiariausių kursų tarp Harvardo studentų. Konfucijaus ir Laodzi idėjos pasirodė esančios veiksmingesnės už pozityviosios psichologijos dogmas. 

Štai kelios idėjos sėkmingam gyvenimui, kurių galima pasimokyti iš praeities išminčių, rašoma psychologies.ru. 

Nustokite „ieškoti savęs“ 

Šiandien daug kas mėgsta sakyti: svarbu surasti save, suprasti, kas tu esi. Rytų išminčiai skeptiškai vertintų tokią idėją. Daugialypės ir netvarkingos konstrukcijos, kurias mes vadiname asmenybėmis, ateina ne iš vidaus, o iš išorės. Jos sudarytos iš visko, ką mes darome: kaip mes sąveikaujame su kitais, kaip reaguojame į tai, kas vyksta su mumis, kuo gyvenime užsiimame. Nepaisant to, mes visą laiką būname kitokie. Mes elgiamės skirtingai priklausomai nuo to, su kuo konkrečiu momentu kalbame: su mama, artimu draugu ar kolega. Kiekvienas iš mūsų esame iki viršaus pripildyta skrynia, kuri remiasi į kitas skrynias. Kiekvienas susidūrimas keičia mūsų konfigūraciją. Tai, kas mes esame – nuolatinių pasikeitimų ir naujos patirties įtakos mūsų gyvenimui rezultatas. 

Read more ...

BBC žurnalistas: mokslas nieko neįrodo

 

Pirmas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį skaitydamas straipsnį, yra autoriaus teiginys „Mokslas įrodė...“ arba „Mokslininkai įrodė...“ - pagal tai aš sprendžiu, kad autorius nieko nesupranta apie tai, ką rašo“, - aiškino Toby Murcottas.

MokslasNeseniai Vilniuje viešėjo biochemikas, žurnalistas, mokslo žurnalistikos dėstytojas Londono City universitete ir aistringas grybautojas Toby Murcottas. „Transparency International“ surengė spaudos pusryčius, per kuriuos britas su Lietuvos žurnalistais dalinosi savo mintimis apie tai, kokia turi būti mokslo žurnalistika ir kokių atsargumo priemonių žurnalistui reikia imtis nenorint pakliūti į mokslo srityje interesų turinčių įmonių pinkles.

Pirmas dalykas, kurį pabrėžė britas, yra tai, jog mokslas nieko neįrodo: „Žmonės dažnai mano, jog mokslas gali padaryti ką nors, ko mokslas negali. Jie mano, jog mokslas gali įrodyti, kad kažkas nėra tiesa – ir tai nėra tiesa. Tiesą sakant, mokslas nieko neįrodo. Mokslas užduoda gerus klausimus, renka duomenis, analizuoja duomenis, juos apsvarsto, sugalvoja idėją, iškelia hipotezę, patikrina hipotezę, atlieka kitą eksperimentą, kuriuo paneigia hipotezę. Bet iš tiesų mokslas nieko neįrodo. Todėl pirmas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį skaitydamas straipsnį, yra autoriaus teiginys „Mokslas įrodė...“ arba „Mokslininkai įrodė...“ - pagal tai aš sprendžiu, kad autorius nieko nesupranta apie tai, ką rašo“, - aiškino žurnalistas.

 „Mokslas nekuria tiesos. Jis kuria žinias ir naujų klausimų rinkinį. Šia tema kalbėjausi su šimtais, jeigu ne tūkstančiais žmonių. Mokslininkams toks suvokimas nekelia jokių problemų. Tuo tarpu žmonės, kurie nėra mokslininkai, neretai sako: „Tiek metų mums melavote, sakėte mums, kad mokslas gali kažką įrodyti“. Ne. Mokslas mano požiūriu vis dar yra geriausias būdas ką nors išsiaiškinti, bet tiesos jis nekuria. Tiesą kuria tik matematika ir galbūt filosofija. Todėl kai mokslininkui užduosite klausimą, jums neatsakys nei „taip“, nei „ne“ – jums atsakys „galbūt“. O būnant žurnalistu tai yra gana nepatogu, nes jums reikia gražių aiškių rašinių su pradžia, viduriu ir pabaiga, o pabaigoje turi būti parašyta „Taip, mes tai įrodėme. Dabar kažką žinome. Dabar savo žinias įgyvendinsime pasaulyje“. Taip nebūna“, - tikina T. Murcottas.

„Tarkime, jeigu norite dirbti mokslu grįstą darbą, jei būdamas politiku norėsite priimti su sveikatos apsauga susijusį sprendimą, norėsite, kad mokslas jums sakytų tiesą, kad galėtumėte įgyvendinti savo sumanymą, o jeigu kas nors nesigauna, galėtumėte pasakyti „Tai ne aš, tai mokslininkai, tai jų kaltė“. Politikai nemėgsta prisiimti kaltės. Jie geriau perkelia kaltę kam nors kitam. Yra daug žmonių, kurie yra suinteresuoti teigti „mokslininkai taip sakė, vadinasi, tai tiesa“. Mokslininkai teikia informaciją, o tai, kas su informacija daroma, yra visuomenės reikalas. Mokslininkai galėjo atrasti kaip suskaidyti atomą, o visuomenė sugalvojo pasigaminti bombą ir atominę elektrinę.

Mokslas tik parodo kas yra įmanoma, o sprendimus pasiūlo technologijos, būtent per technologijas mokslas išverčiamas į realius dalykus. Tarkime, gaminant kompiuterius panaudotos kvantinės mechanikos, matematikos, logikos ir daugybės kitų mokslų žinios. Bet tik technologijos tas žinias realizuoja. Rašant tekstą negalvojate, kad elektronai kompiuterio grandinėje juda ta kryptimi ar kita kryptimi – tiesiog rašote. Technologijos yra ta sąsaja tarp mūsų ir mokslo“.

Print

Trumpai drūtai

Kodėl verta suplanuoti darbuotojo adaptaciją

 

AdaptacijaPortalo „Verslas naujai“ žurnalistė Agnietė Vilkišienė kalbėjo su portalo www.personalas.net autore, personalo vadybos specialiste, Ina Savickiene darbuotojų adaptacijos tema. Žemiau pateikiame pokalbio santrauką.

 

A.V. Kokių priemonių imasi įmonės, norėdamos užtikrinti sklandų naujo darbuotojo įsiliejimą į kolektyvą?

I.S. Įmonės paprastai negalvoja apie "sklandų įsiliejimą", po kurio darbuotojas pradės dirbti. Jos dažniausiai apsidžiaugia radę neblogą kandidatą ir tikisi, kad darbuotojas IŠ KARTO pradės dirbti - išklausęs svarbiausias instrukcijas stos į išėjusiojo vietą ir atliks darbą bei užduotis, su kuriomis jį supažindino priimant į darbą. Deja, elementarūs ir natūralūs lūkesčiai dažnai pasirodo utopija.  Darbuotojas jau pirmą mėnesį ima stebinti savo atsainiu požiūriu į darbą, neslepiamu išsisukinėjimu nuo sunkesnių pareigų, tiesiog nesidomėjimu įmonės reikalais. Atrodo, tarsi darbuotojas gyvena mintimis apie šviesią ateitį, bet bodisi paprastu darbu, nepajėgia užmegzti gilesnio ryšio su kolektyvu, nejaučia atsakomybės klientams.

Darbuotojų kaitos ir pasitikėjimo deficito išvargintos įmonės vėliau pačios pradeda didinti psichologinę distanciją su eiliniu naujoku. Kuo daugiau darbuotojų pasikeičia, tuo šalčiau ir įtariau jie sutinkami. Manoma, jei jie nori dirbti, tegul stengiasi, įrodo. Tačiau tokia save tausojanti strategija galiausiai tik padidina krūvį. Formalūs ir paviršutiniški santykiai neišvengiamai nutrūksta. Vėl tenka įsukti į kandidatų paieškos, atrankos, įdarbinimo ratą.

Read more ...