Reklamuokitės čia

Arba skelbkite informaciją apie savo renginius

Tel.: +370 688 10985

Spausdinti

Nori sėkmės? Optimizmas gali tapti kliūtimi

Autorius - pbc - . Paskelbta: Idealus darbuotojas


Michaelis StausholmasMąstydamas tik pozityviai gali aptingti ir nepasiekti savo tikslų, teigia 
Renuka Rayasam (BBC Capital 2016-10-12)

Prieš 15 metų, kai antrepreneris Michaelas Stausholmas (Michael Stausholm) su draugu pradėjo verslą, jo partneris piešė rožinę verslo ateitį ir žadėjo didelę sėkmę.

Stausholmas juo tikėjo ir jautėsi pakylėtas. Tarsi tikrai taip ir turėjo būti. Juk raktas į sėkmę, be kita ko, yra pozityvus mąstymas, tiesa? 

„Pozityvus mąstymas glūdi daugelio pradedančiųjų verslą DNR“, – teigia Stausholmas, anksčiau dirbęs „Maersk“ laivininkystės kompanijoje, o dabar įsikūręs Kopenhagoje konsultuoja dideles įmones verslo tvarumo klausimais. – „Jei negalvosi pozityviai, niekada ir nepradėsi savo verslo“. 

Tačiau verslui žlugus, jis išmoko svarbią pamoką: pozityvumas turi ir neigiamą pusę. „Vien pozityvumas ir nerūpestingumas norimų rezultatų neatneša. Būtina stipri realizmo dozė “, – teigia jis.

Michaelas Stausholmas pozityvumo vilkduobes pažino per savo karčią patirtį. (Nuotr. iš asmeninio Michaelo Stausholmo archyvo).

Pozityvaus mąstymo principas verslo lyderiams buvo kelrodė žvaigždė nuo 1936 metų, kai Napoleonas Hillas (Napoleon Hill)  išleido knygą „Mąstyk ir turtėk“ (Think and Grow Rich). Dviem dešimtmečiais vėliau Normanas Vincentas Pealas (Norman Vincent Peal) parašė knygą „Pozityvaus mąstymo galia“ (The Power of Positive Thinking), kurios visame pasaulyje parduota 21 milijonas egzempliorių. Neseniai išleista dar viena svarbi knyga – Rhondos Byrne (Rhonda Byrne) „Paslaptis“ (The Secret). Savo sėkmės pažadais pozityvaus mąstymo galios idėja visiškai užvaldė verslo lyderius ir paprastus žmones.

Viliojanti fantazijos galia

Gabrielė Ottingen (Gabriele Oettingen), Niujorko universiteto psichologijos profesorė ir šiuolaikinio motyvacijos mokslo atstovė, parašiusi „Permąstant pozityvųjį mąstymą“, pasakoja, kad pradėjusi studijuoti pozityvųjį mąstymą atrado, jog energija, matuojama kraujo spaudimu, krenta, kai tiriamieji ima generuoti laimingas fantazijas apie ateitį, pavyzdžiui, apie gautą darbą arba uždirbtus pinigus.

„Problema yra ta, kad žmonės nepažadina savo energijos tiek, kad išpildytų savo norus“, – teigia Ottingen.

Jie fantazuoja, o vėliau jaučiasi tarsi viską įgyvendinę ir todėl atsipalaidavę. 

Kai žmonės daug svajoja apie savo tikslų pasiekimą, neretai neįdeda pakankamai pastangų tiems tikslams pasiekti. Ottingen atskleidė, kad universiteto absolventai du metus fantazavę apie būsimą darbą sulaukė menkesnio rezultato: jų realus uždarbis buvo mažesnis ir jie gavo mažiau darbo pasiūlymų nei dažnai susirūpinę ir dvejojantys absolventai. Pasirodo, „svajotojai“ išsiuntė mažiau ir CV, ir darbo prašymų.

„Jie fantazuoja, o vėliau jaučiasi tarsi viską įgyvendinę ir todėl atsipalaidavę,“ – sako Gabrielė, – „kol galiausiai praranda motyvaciją, reikalingą, kad kažkas įvyktų“.

Nimita Šah (Nimita Shah), Londone įsikūrusios Karjeros psichologo (The Career Psychologist) grupės direktorė, teigia, kad žmonės dažnai kreipiasi frustruodami dėl to, kad negali išreikšti savo norų, jausdami kaltę dėl negatyvių minčių. Jie dažnai mano, kad čia kaltas jų pačių pesimistinis mąstymas.

Pasak Shah, tai panašu į greitų rezultatų dietą. Fantazavimas apie ateitį gali sukurti trumpalaikę pakilimo iliuziją, tačiau ilguoju laikotarpiu žmonės jaučiasi blogiau.

Polinkis iš prigimties

Tad ar turime nerimauti ir didžiąją laiko dalį galvoti, kad blogiausia tūno už kampo? Tai gali slėgti. Optimizmas –  neatsiejama žmogaus psichikos savybė, teigia Tali Sharot (Tali Sharot), „Optimizmo šališkumo“ autorė ir Londone įsikūrusios grupės  „Emocinių smegenų laboratorijos“ (Affective Brain Lab) direktorė. Ji tyrė neigiamų įvykių poveikį emocijoms. Kaip tik tada ir susidūrė su faktais, kurie leido daryti prielaidą, jog žmonių polinkis galvoti pozityviai yra įgimtas. Pradžioje ji prašydavo dalyvių įsivaizduoti tokius būsimus neigiamus scenarijus, kaip tarpusavio santykių nutraukimas ar darbo praradimas. 

Mokslininkė pastebėjo, kad žmonės savaime keičia neigiamą patirtį į teigiamą. Pavyzdžiui, jie sako, kad nutraukę senus ryšius tuoj pat susiras naują partnerį, tik dar geresnį.

„Šie atradimai sugriovė mano eksperimentą“, – sakė Sharot. Galiausiai ji suprato, kad žmonėms būdingas prigimtinis optimizmo šališkumas. Jie įsivaizduoja ateitį geresnę už praeitį.

Toks optimizmo šališkumas, Sharot skaičiavimu, būdingas 80 proc. populiacijos, nepaisant šalies kultūros. Pirmiausia tai padeda žmonėms save motyvuoti. Tyrimai taip pat rodo, kad optimistai gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Tyrėjos nuomone, pozityvios mintys gali tapti išsipildančia pranašyste. Žmonės, kurie tiki, kad gyvens ilgiau, galiausiai ima valgyti sveikiau ir reguliariai mankštintis. Vidinis optimizmo šališkumas taip pat padeda išgyventi itin nepalankiomis aplinkybėmis. 

Tačiau optimizmo šališkumas yra susijęs ir su nepakankamu rizikos vertinimu. Tai reiškia, kad, nepaisant visų gerųjų pozityvumo pusių, mes nepakankamai įvertiname laiko ir pinigų sąnaudas, kurių pareikalaus būsimas projektas. Lygiai taip gali būti sunku numatyti, kokią laimę atneš nauja batų pora. Apibendrinant galima tarti: per daug optimizmo – pavojinga.

Įjunkite vidinį pasipriešinimą

Nors mūsų įgimtas polinkis į pozityvumą kelia džiugias mintis, reikia nemažai praktikos, kad įsileistume negatyvumo tiek kiek reikia optimistiniam aklumui kompensuoti. Remdamasi du  dešimtmečius vykdytais tyrimais, Ottingen sukūrė įrankį, pavadintą WOOP (wish, outcome, obstacle, plan), kuris apima norą, rezultatą, kliūtį ir planą. Įrankiu galima naudotis ir interneto svetainėje (http://woopmylife.org/), ir parsisiuntus išmaniąją programėlę į mobiliųjį telefoną. Specialiai sudarytos užduotys, derinant pozityvų mąstymą ir dėmesį neigiamiems aspektams bei kliūtims, padeda sukurti konkrečias trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų strategijas.

Pavyzdžiui,  norite sukurti verslą, tačiau suprantate, kad nemėgstate iš žmonių prašyti pinigų arba nenorite dirbti viršvalandžių. Galite pabandyti apeiti kliūtis pasitelkdami pardavimo vadybininko paslaugas ir nustatydami pastovias darbo valandas. Kita vertus, kol dar nepradėjote ir nepatyrėte nesėkmės, galite sau pasakyti: tos kliūtys per didelės ir nevertos mano pastangų!

„Tada jūs bent jau pastumsite tikslą į šoną ir be sąžinės graužimo pripažinsite viską gerai apgalvoję –  šiuo metu jūsų gyvenimui tai netinka“, – sako Ottingen.

Kai Stausholmas įkūrė sėlmingai dirbančią pieštukų gamybos kompaniją „Sprout“, jis pasitelkė išmoktas pamokas iš ankstesnio verslo nesėkmių. Pirmiausia išdėliojęs visas sutartis ant stalo sudarė veiksmų planus blogiausio atvejo scenarijams. Dabar jo kompanija parduoda daugiau kaip 450000 pieštukų per mėnesį 60 pasaulio šalių. Tokie rezultatai nustebino ir patį Stausholmą.

„Nors daug kalbama apie pozityvumą, kurio reikia verslo savininkui“, – sako Stausholmas, – „tačiau pozityvumo priešybė nėra neigiamas požiūris. Veikiau tai yra jausmas, kad realistiškai vertini tai, ką gali pasiekti ir įgyvendinti“.

 

Darbuotojų kaitos sąnaudų skaičiavimas

Kaip išmatuoti personalo sprendimų kuriamą vertę ir poveikį verslo rezultatams?
Naudinga metodika personalo specialistams

Darbuotojų atrankos interviu technika

Kaip gaudi daugiau informacijos ir įvertinti kandidato tinkamumą?
Ypač efektyvi priemonė vadovams ir personalo specialistams

11 vadovų pareigų aprašų

Kokios yra skirtingų vadovų pagrindinės pareigos ir atsakomybės?
Naudinga kuriant savo įmonės pareigų aprašymus arba norint palyginti su esamais