Spausdinti

Geriausias projektas po nepriklausomybės paskelbimo

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Toliau nosies galo

 

Atkaklių žiniasklaidos pstangų dėka jau buvau bepatikinti, kad Lietuvoje nyksta šviesių ir dorų žmonių rūšis, tačiau vieną dieną apstulbau pamačiusi, kiek dar daug jų yra. It burtų lazdele pamojus, jie susirinko vienoje vietoje – gražūs, linksmi, tvarkingi, madingi, originalūs, ramūs, išmintingi, šeimos, porelės, draugai, vienišiai, našliai, vaikai, senjorai, mokytojai, gydytojai, menininkai, sportininkai, neįgalieji, našlaičiai ir šiaip jautrios sielos žmonės. Jie susirinko, nes juos pašaukė magiška Lietuvos ištakas menanti šventos vietos trauka. Susirinko, nes žinojo ką veikti be alaus, kebabų ir televizoriaus.

Bernardinų sodas - vieta būti čia ir dabar. Vaikščioti vingiuotais takeliais, stebėti augaliukus, medituoti, pasitikti saulėtekį ar saulėlydį, patogiai įsitaisius ant vieno iš daugelio suolelių, pavedžioti šunį, susitikti su draugais pokalbiui ar šachmatų partijai, o gal paklausyti šniokčiančios Vilnelės ar čiurlenančio fontano. 

Čia susirenka tokie gražūs ir šviesūs žmonės, kad norisi specialiai ateiti ir žiūrėti į juos. Smalsumas, pasigėrėjimas ir pasididžiavimas apima stebint, neperdėsiu, tautos žiedą. 

Kaip gerai, kad čia nėra paminklų, suardančių dabartį ir net džiugią akimirką neleidžiančių užmiršti skausmo. Kaip gerai, kad nėra asfalto, vadinasi nebus masinių žaidimų ir rėmėjų alkoholis nesilies laisvai.

Pagaliau pamatėme, kad Lietuvoje yra vaikų. Jie žaidžia, juokiasi, ir nėra jau tokie bejėgiai. Be jokios policijos jie išstūmė bomžus. Pastarieji sutrikę: reikia ieškoti naujų vietų, kur jaustųsi  jaukiai su savo bambaliais. 

Bernardinų sodas yra jums, jeigu galite stebėti, gėrėtis ir tiesiog būti.  Juk net nepastebėjome, kaip po nepriklausomybės paskelbimo pasinėrėme į statybas, rūpinomės, ką įsigyti, kaip prasimušti ir kaip laimėti. Kovoti yra viena, o gyventi su iškovojimais, o tiksliau – jais džiaugtis, kita. Kovinė dvasia verčia ieškoti naujų iššūkių, neleisdama sielai atsikvėpti, pasimėgauti savo pasiekimais. Bernardinų sodas visiems yra didžiulis pavyzdys, kiek džiaugsmo dividendų gali suteikti harmoninga aplinka ir rūpestis ja. Ir priminimas, kad kai nustoji kariauti, atsiranda daugiau vietos meilei, draugystei ir žmoniškumui.

Ačiū vienuoliams pranciškonams, architektams, savivaldybei, Europos Sąjungai, sodininkams ir statytojams už šį žmonėms būti skirtą projektą.