Psichologija vadovams

Arba psichologija tave vejasi, arba tu su ja susidraugauji, kito kelio nėra.

Trumpas, bet esminis psichologijos pritaikymo darbuotojų vertinimui ir vadovavimui kursas:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šito neatidėliokite

  Kai bėgi, žiūri tik į priekį.

  Kai stabteli - atsigręži į psichologiją, kad       išlaisvintum savo tikrąjį aš.

  TESTAI SAVĘS PAŽINIMUI:
  +370 698 48200
  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Spausdinti

„Twitter“ diplomatija, arba kaip pasaulio lyderiai naudoja „Twitter“

Autorius Antanas Manstavičius . Paskelbta: Idealus bosas

 

Socialinį tinklą "Twitter" pamėgo viso pasaulio politikai ir diplomatai 

Lietuvoje socialinis interneto tinklas „Twitter“ nėra populiarus ir gerokai nusileidžia „Facebook“. Tačiau tarptautinėje diplomatijoje, kaip ir žiniasklaidos bei viešųjų ryšių srityse, jis jau senokai tapęs svarbiu darbo įrankiu. Vadinamoji „Tviplomatija“ (angl. „Twiplomacy“) užkariavo pasaulį – nesvarbu, kad ne visi apie tai žino.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas 2012 metų birželį viešai užsipuolė žymų JAV ekonomistą ir politikos apžvalgininką Paulą Krugmaną. Pastarasis savo tinklaraštyje „The New York Times“ interneto svetainėje išdrįso suabejoti bandymais pristatyti Estiją kaip „sektiną pavyzdį taupymo politikos gynėjams“. T. H. Ilvesas atsakė emocinga trumpų (140 spaudos ženklų) žinučių tirada, kurią galėjo stebėti keliolika tūkstančių Estijos prezidento ir daugiau nei 1 mln. P. Krugmano sekėjų „Twitter“ tinkle.

„Mes tiesiog buki ir kvaili Rytų europiečiai. Neapšviesti. Vieną dieną ir mes suprasime, – ironizavo T. H. Ilvesas. - Atrodo, kad Nobelis už prekybą leidžia pompastiškai aiškinti fiskalinius klausimus ir vadinti mano šalį „dykyne“. Ko gero, viskas dėl skirtumų tarp Prinstono ir Kolumbijos.“

 „Pirmyn, pa**kime ant Rytų europiečių: jie prastai kalba angliškai, neskuba karščiuotis, iš tiesų vykdo tai, kas suderėta, ir perrenka atsakingą valdžią“, – pridūrė T. H. Ilvesas, įsitikinęs taupymo politikos šalininkas ir P. Krugmano idėjų kritikas.

Estijos reklama

Estijos prezidentas, JAV Kolumbijos universiteto auklėtinis, pataikė į dešimtuką. Niekada anksčiau suverenios valstybės vadovas taip tikslingai nebandė paveikti labiausiai informacijos ištroškusių interneto vartotojų – tų, kurie kasdien bando visas svarbiausias pasaulio naujienas pagauti savo išmaniųjų telefonų „Twitter“ programėlės lange.

Iššūkis, mestas pasaulinei garsenybei P. Krugmanui, tapo tikra interneto sensacija. Visame pasaulyje imta dar daugiau kalbėti apie Estiją ir jos pasiekimus, kovojant su krize. Visi, kas norėjo, išgirdo, kad Estija pirmoji iš buvusių Sovietų Sąjungos (ES) valstybių įsivedė eurą ir, maža to, jau pirmaisiais savo žingsniais nušluostė nosis daugeliui euro zonos senbuvių. Maža valstybė prie Baltijos jūros vargiai galėjo tikėtis geresnės reklamos.

Tų pačių metų gruodį „Twitter“ paskyroje pasirodė pirmosios tuometinio popiežiaus, konservatyviojo Benedikto XVI žinutės. Pontifikas (arba veikiau jo vardu prisidengę padėjėjai) per keletą mėnesių iki netikėto pasitraukimo iš pareigų spėjo paskelbti 39 žinutes ir sulaukė daugiau nei 1 mln. sekėjų.

Vatikano pareigūnai, kardinolams išrinkus naująjį popiežių Pranciškų, ištrynė visas ankstesniojo popiežiaus skelbtas žinutes. Tačiau Pranciškus buvo prijungtas prie tos pačios, šiek tiek pakeistos, paskyros; augantis popiežiaus sekėjų būrys „Twitter“ tinkle (šiuo metu jų yra lygiai 3270988 asmenys ir organizacijos) gali ir toliau laukti bei dalytis pontifiko 140 spaudos ženklų pamokymais.

Oficialias (kartais – pernelyg oficialias ir atsietas nuo asmenybės) paskyras turi ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Algirdas Butkevičius, ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius, ir tokie pasaulio didžiūnai, kaip JAV prezidentas Barackas Obama, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Netgi naujojo Irano prezidento Hassano Rouhani vardu sukurta keletas „Twitter“ paskyrų, kuriose persų, anglų, prancūzų, ispanų ir arabų kalbomis skelbiamos svarbiausios su jo veikla susijusios naujienos.

Visų šių, ir daugelio kitų, pasaulio lyderių pasisakymus „Twitter“ tinkle atidžiai seka ir jais dalijasi tūkstančiai diplomatų, akademikų, žurnalistų, politikų ir paprastų naujienų vartotojų. „Tviplomatija“ vis dažniau tampa tyrimų objektu.

Populiariausia organizacija – UNICEF

Viešųjų ryšių bendrovė „Burson-Marsteller“ kasmet leidžia tyrimo ataskaitą, kurioje apibendrina tai, kaip tarptautinės organizacijos ir jų vadovai naudojasi „Twitter“ tinklu. „Studija parodo, kad visos pirmaujančios tarptautinės organizacijos turi savo „Twitter“ paskyrą, o pusės jų vadovai turi nuosavų paskyrų socialiniame tinkle“, – teigiama šių metų ataskaitoje, kuri paskelbta trečiadienį, lapkričio 20 dieną.

Apžvelgus 223 „Twitter“ paskyras, kurios priklauso 101 tarptautinei organizacijai, paaiškėjo, kad populiariausia socialiniame tinkle tarptautinė organizacija šiuo metu yra Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF), turintis daugiau nei 2 mln. sekėjų. Nuo jo atsilieka Jungtinės Tautos (JT) ir Pasaulio ekonomikos forumas, abu turintys kiek mažiau nei po 2 mln. sekėjų.

Palyginimui, Europos Komisija (EK), pagrindinė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija, turi daugiau nei 161 tūkst., o Europos Parlamentas (EP) – daugiau nei 36 tūkst. sekėjų.

Kartu su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) UNICEF taip pat dalijasi efektyviausios tarptautinės organizacijos laurus – jų žinutes kiti „Twitter“ vartotojai vidutiniškai pakartoja daugiau nei po 100 kartų. Taip organizacijos skleidžia žinias apie savo veiklą.

„Twitter“ asmenybės

Gana netikėtas rezultatas – tai, kad Nabilis Elaraby (@lassecgen), Arabų Lygos generalinis sekretorius, šiuo metu yra daugiausiai sekėjų (346 tūkst.) turintis tarptautinės organizacijos lyderis. Nuo jo gerokai atsilieka Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (@Lagarde, 154,9 tūkst. sekėjų) ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (@AndersFoghR, 154,1 tūkst. sekėjų).

Tiesa, iki JAV prezidento Baracko Obamos (@BarackObama), kurį seka daugiau nei 40 mln. kitų „Twitter“ tinklo vartotojų, ar jau anksčiau minėto popiežiaus Pranciškaus, visiems jiems dar labai toli.

Kaip pabrėžia „Burson-Marsteller“, socialinis tinklas „Twitter“ neseniai suvaidino svarbų vaidmenį, renkant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovą. Nugalėtojas Roberto Azevedo (@WTODGAzevedo) buvo vienas iš tų kandidatų, kurie aktyviausiai vykdė reklamos kampaniją socialiniame tinkle. Žinoma ir tai, kad pirmasis naujojo JT Prekybos ir vystymosi konferencijos (UNCTAD) generalinio sekretoriaus Mukhisos Kituyi veiksmas buvo susikurti asmeninę „Twitter“ paskyrą @UNCTADKituyi.

Kai nepavyksta prisiskambinti

Vienas ryškiausių šių metų nutikimų, susijusių su „Twitter“ – nedidelė sumaištis, kilusi, kai Nobelio taikos premiją skiriantis komitetas nesugebėjo prisiskambinti Cheminių ginklų draudimo organizacijos (@OPCW), kuriai buvo paskirtas prestižinis apdovanojimas, atstovams. Nobelio komitetui neliko nieko kito, tik pasiųsti „Twitter“ žinutę, į kurią OPCW atsiliepė.

Studijos autoriai taip pat pabrėžia, kad viena didžiausių pastarojo meto inovacijų buvo Pasaulio ekonomikos forumo vykdyta tiesioginių žinučių, nematomų kitiems „Twitter“ vartotojams, kampanija, kuria siekiama atkreipti potencialių sekėjų dėmesį. Pasaulio sveikatos organizacija (@WHO) yra viena nedaugelio organizacijų, kurios naujienas pirmiausiai skelbia „Twitter“ tinkle, o ne savo oficialioje interneto svetainėje. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai kuriame nors pasaulio kampelyje kyla pavojinga epidemija, apie kurią reikia informuoti vietos gyventojus.

„Organizacijos, kurios skiria daugiau išteklių skaitmeninei komunikacijai, per ateinančius metus bus pačios efektyviausios“, – pabrėžė „Burson-Marsteller“ ataskaitos autorius Matthias Luefkensas.

Visa tai nereiškia, kad „Twitter“ yra nepakeičiamas ar nepajudinamas. Anksčiau ar vėliau gali atsirasti alternatyva, lygiai taip pat sėkmingai suderinsianti paprastumą su netrukdomai plūstančios, tačiau kontroliuojamos informacijos pojūčiu. Šiuolaikinė tarptautinė komunikacija, bet kokiu atveju, vargiai gali išsiversti ir be didesnį populiarumą turinčių kanalų, tokių kaip socialiniai tinklai „Facebook“, „Google+“ ar „Weibo“ (Kinijoje). Diplomatams, kaip ir visiems kitiems interneto vartotojams, svarbiausia – atsirinkti, kas labiausiai atitinka jų poreikius.

Paskelbta 2013-11-20 Alfa.lt