Reklamuokitės čia

Arba skelbkite informaciją apie savo renginius

Tel.: +370 688 10985

Spausdinti

Sveikesnė alternatyva: darbas stovint

Autorius gilė. Paskelbta: Personalo politikos


Ohajo valstijos universitetas palaiko darbo stovint iniciatyvą, užuot visą laiką darbe sėdėjus

Tyrėjai jau seniai perspėja, kad darbuotojai neturėtų visą laiką vien sėdėti, nes mažas aktyvymas yra vienas iš širdies ligas bei vėžį sukeliančių veiksnių. Ohajo valstijos universitetas (Ohio State University) skatina ir stengiasi sudaryti sąlygas stovėti susirinkimuose, o užuot tik susirašinėjus el. paštu su kolegomis bendrauti akis į akį.

Ohajo valstijos universiteto vadovai šiais metais nusprendė veikti atsižvelgdami į naujausius tyrimus, kad darbas sėdint susijęs su prastesne sveikata ir pradėjo mobilumo kampaniją skirtą išjudinti prie stalo „pririštus“ darbuotojus.

Įstaigos pareigūnai dabar ragina daugiau stovėti susirinkimuose arba kalbant telefonu, bendrauti ir spręsti klausimus su bendradarbiais vaikščiojant ir panašiai. Dr. Anupas Kanodija (Anup Kanodia), universiteto Asmeninės sveikatos priežiūros centro tarybos narys, pasakoja, kad iki metų pabaigos universiteto patalpose planuojama pastatyti 50 stalų, prie kurių galima ir sėdėti ir stovėti. Tai bus bandomasis projektas leisiantis išbandyti tokių stalų praktiškumą. Kaip vienas iš universiteto mobilumo kampanijos entuziastų, Kanodija kalbėdamas apie ilgo sėdimo darbo riziką sveikatai atvirai sako: „Jei darbuotojai ateina į darbą ir sėdi per dieną 4 valandas, iš darbo jie išeina ligotesni nei atėjo“. 

Jeigu kėdžių poveikis nugaros skausmui yra suprantamas jau seniai, tai naujausi tyrimai atskleidžia, kad sėdėjimas gali pabloginti ir individo širdies bei kraujagyslių būklę ir netgi padidinti mirties tikimybę, teigia Kanodija. Rūpestį kelia ne pats neaktyvumas. Naujausi tyrimai rodo, kad nejudrūs raumenys, susiję su sėdėjimo įpročiais darbe ir už jo ribų, gali neigiamai veikti individo medžiagų apykaitą, įskaitant fermentų, reikalingų gero cholesterolio lygio palaikymui, mažėjmą.

Vienu iš minėtų tyrimų, 2010 m. paskelbtų „American Journal of Epydemiology“ žurnale, nustatyta, kad kuo ilgiau per dieną individas sėdi, tuo didesnė mirties tikimybė, įskaitant tikimybę mirti nuo infarkto ir vėžio. Moterys, kurios sėdi per dieną šešias valandas ar daugiau, turėjo 40 % didesnę mirties riziką lyginant su tomis, kurios sėdėdavo apie 3 valandas. Tarp vyrų mirties rizika buvo 20 % didesnė. Svarbiausia, kad tokio negatyvaus sėdėjimo poveikio nesumažina bėgiojimas, tenisas ir kitokie pratimai. 

Tiesa, ne visas sėdėjimo laikas praleidžiamas darbe, dalis laiko praleidžiama namuose prie televizoriaus ar nešiojamo kompiuterio. (Faktiškai, epidemiologinis tyrimas vertino tik sėdėjimą laisvalaikio metu). Bet kitas 2011 m. tyrimas atskleidžia tai, ką vadovai intuityviai žino ir patys: 2008 metų duomenimis tik 20 % darbų privačiame sektoriuje pasižymi nuosaikiu fiziniu aktyvumu, lyginant su 50 % 1960 m. Šiuos duomenis skelbia Darbo statistikos biuras (U.S. Bureau of Labor Statistics).

Kai kurie darbdaviai į ilgų susirinkimų dienotvarkę įtraukia mobilumo pertraukėles, pasakoja Dr. Raselas Robinsas (Russell Robbins), „Mercer“  konsultacinės kompanijos sveikatos ir lengvatų padalinio direktorius bei vyresnysis konsultantas. Kiti investuoja į centralizuotą įrangą, pavyzdžiui bėgimo takelius, todėl darbuotojai turi galimybę išplėsti savo vaikščiojimo-judėjimo intervalus. „Tačiau tai nėra plačiai paplitę, kaip norėčiau“, – apgailestauja jis.

Viena kliūtis, kaip teigia Robinas, yra tokia: kai kurios darbo vietos, pavyzdžiui, surinkimo linijos, įrengtos nenumatant neplanuotų judrumo pertraukėlių. Kitas dalykas, įranga, pavyzdžiui, sėdėjimo-stovėjimo stalai, bėgimo takeliai ir pan., gali brangiai kainuoti. „Darbdaviai atsargūs. Daugumą tų, su kuriais kalbuosi, iniciatyva sudomina, tačiau kaštai jiems irgi labai svarbūs“, – svarsto Robinas.

Kartais, beje, pinigus galima sutaupyti kitu būdu, įsitikinęs Laris Levelinas (Larry Lewellen), Ohajo valstijos universiteto viceprezidentas rūpybos ir sveikatingumo skatinimo reikalams, pirmasis paskatinęs Kanodiją susirūpinti sėdėjimo poveikio tyrimais. Užsakydami individualiai suprojektuotą ir pagamintą, todėl brangesnį stovimą konferencijų stalą jūs sutaupote, nes jums nebereikia kėdžių. „Tai sutaupo ne kelis, bet tūkstančius dolerių vien tik konferencijų kambario įrangai“, tikina pašnekovas.

Ohajo universiteto vadovai jau užsakė vien stovėjimui pritaikytą stalą Sveikatos mokslų biurui universiteto Veksnerio medicinos centre (Wexner Medical Center). Kanodija taip pat planuoja stebėti, kaip darbuotojai naudojasi penkiasdešimčia sėdėjimui ir stovėjimui skirtų stalų, kuriuos padovanojo gamintojas iš Mnesotos Ergotron Inc. Jis klausia, ar gali žmonės naudoti stovimas darbo vietas? Ar gali būti darbas produktyvesnis, o gal darbas nukentės?

Ilgas stovėjimas nerekomenduojamas kai kuriems darbuotojams, ypač jei jie turi viršsvorį, kenčia nuo artrito ar kitų sanarių ligų, sako Robinas. 

Tuo tarpu Levelinas pastebėjo, kad jis pats dirba greičiau, kai stovi. Stovėjimas, jo manymu, tai – veiksmo poza. Kanodija pabrėžia kolegos gydytojo iš gretimos Nacionalinės vaikų ligininės patirtį, kuris atsisakė visų prie konferencijų stalo esančių kėdžių. Susirinkimai, kurie anksčiau trukdavo valandą, dabar paigiasi per pusvalandį.

Parengta pagal www.workforce.com

Darbuotojų kaitos sąnaudų skaičiavimas

Kaip išmatuoti personalo sprendimų kuriamą vertę ir poveikį verslo rezultatams?
Naudinga metodika personalo specialistams

Darbuotojų atrankos interviu technika

Kaip gaudi daugiau informacijos ir įvertinti kandidato tinkamumą?
Ypač efektyvi priemonė vadovams ir personalo specialistams

11 vadovų pareigų aprašų

Kokios yra skirtingų vadovų pagrindinės pareigos ir atsakomybės?
Naudinga kuriant savo įmonės pareigų aprašymus arba norint palyginti su esamais