Spausdinti

Asmenybės testai: ar jie gali atskleisti tikrąjį žmogaus „aš“

Autorius - pbc -. Paskelbta: Darbuotojų atranka

Parengta pagal Lucy Ash straipsnį BBC News


Kai kitą kartą kreipsitės dėl darbo, jūsų gali paprašyti atlikti asmenybės testą, nepaisant to, kad tokius testus kuriančios ir siūlančios kompanijos dažnai neskatina jų naudojimo atrankai. Asmenybės testų verslas yra pelningas ir augantis. Bet ar testai padeda?

Prieš keletą metų mano dukterėčia Andrea ieškojo sezoninio vasaros darbo, kad padengtų dalį mokslo kolegijoje išlaidų.

Ji sužinojo apie gerą darbo laive-restorane Čikagoje pasiūlymą, tačiau prieš pokalbį jos paprašė internetu užpildyti prašymą bei psichometrinio vertinimo formas.

„Ten buvo ištisa grupė klausimų apie etiką bei reakcijas, pavyzdžiui, į atgrasaus kliento elgesį“, – pasakojo ji, – „ir iš viso to buvo galima aiškiai suprasti, jei esu niurgzlė, tai man geriau nesirinkti padavėjos darbo“.

Andrea nustebo, kai panašų ar tą patį testą gavo pildyti vėl, kada kreipėsi dėl darbo knygyne. Asmenybės įvertinimas dabar tapo visuotinis. Ekonomikai pasinėrus į nuosmukį daugelis įmonių nori apsidrausti nuo nesėkmių, todėl jos negali sau leisti rinktis netinkamus žmones. 

Siauresnės pelno žirklės irgi kelia daugiau streso, todėl kompanijos stengiasi užsitikrinti, kad darbuotojai dirbtų tarsi vienas kumštis. Nesutarimai daug kainuoja bei mažina efektyvumą.

„Mums nepatinka, kai tokios savybės vertinamos atrankoje, nes tai nėra įgūdžiai ar gebėjimai“

Jeff Hayes - Myers-Briggs leidėjas, CPP

Vien tik Amerikos rinkoje yra apie 2500 asmenybės testų. Pats populiariausias iš jų – Myers-Briggs Type Indicator (MBTI). Jį taiko 89 iš 100 Fortune kompanijų. Testas išverstas į 24 kalbas. Jį naudoja tiek vyriausybės, tiek karinės tarnybos.

„Myers-Briggs testas – sėkmingiausias psichometrinis instrumentas, ir jis vertas šio titulo,“ sako Rachel Robinson iš Londone įsikūrusios konsultacinės kompanijos YSC. „Tai ypatingas stimulas žmonėms galvoti apie save ir pamatyti, kuo skiriasi kiti.“

Galbūt testo patrauklumo paslaptis glūdi raminančiame paprastume? Pagal MBTI mes visi atitinkame kurį nors vieną iš 16 MBTI tipų. Tačiau šis paprastumas kai kam suponuoja skeptišką ar net įtarų požiūrį.

Raidės ir pavadinimai

16 MBTI tipų kartais duodamos trumposios žymės, sugalvotos ne pačių testo kūrėjų, Pavyzdžiui:

ISTJ – inspektrius, pareigų išpildytojas

ESTJ – prižiūrėtojas, globėjas

ISFJ – saugotojas, puoselėtojas 

ESFJ – aprūpintojas, globėjas

ISTP – meistras, mechanikas

ESTP – rėmėjas, veiklos žmogus

ESFP – atlikėjas 

ISFP – menininkas, šokėjas

ENTJ – generolas, vadovas

INTJ – sumanytojas, mokslininkas

ENTP – išradėjas, pranašas

INTP – architektas, žynys

ENFJ – mokytojas, davėjas

INFJ – patarėjas 

ENFP – gynėjas, įkvėpėjas

INFP – hileris, idealistas

„Yra didelis noras viską sudėlioti į mažas tvarkingas dėžutes, kad galėtume jomis manipuliuoti ir kad jos tarnautų mūsų tikslams, tai – korporatyvinės Amerikos kvintesencija“, – sako amerikietė Annie Murphy Paul.

Jos 2006 m. išleistoje knygoje „Asmenybės kultas“ tvirtinama, kad asmenybės testai veda mus klaidingo vaikų auklėjimo, kompanijų valdymo ir savęs supratimo link. 

Kaip ir daugelis kitų asmenybės testų, MBTI sukurtas remiantis Karlo Jungo darbais. Šveicarų psichiatras kartu su Sigmundu Froidu sukūrė šiuolaikinės psichologijos pagrindus. Jungas išplėtojo pirminę idėją apie mumyse glūdinčias keturias priešingas charakterio bruožų poras, tačiau mes turime tik po vieną prioritetinį bruožą iš kiekvienos poros.

Testo gimimui lemtingą įtaką turėjo Katherine Briggs ir jos būsimo žento santykiai. Katherine Briggs, pasiturinti namų šeimininkė iš Vašingtono, apsidžiaugė, kai duktė Izabelė pasikvietė į svečius kartu su ja kolegijoje besimokiusį Klarensą Myersą (Clarence Myers). Pradžioje ji manė, kad jaunuolis jos dukrai Isabelei bus puikus partneris. Jis atrodė žavus jaunas vyras, tačiau jo mąstymo būdas jai buvo toks svetimas, kad ji ėmėsi ieškoti pagalbos knygose.

Ją taip sužavėjo Jungo psichologiniai tipai, kad net tapo savotiška „Biblija“. Netrukus ir Isabelė užsikrėtė motinos entuziazmu. Ištisus du dešimtmečius motina ir dukra buvo aistringos „tipų stebėtojos“.

Jungas nustatė tik aštuonis tipus, tačiau Isabelė Briggs Myers šį skaičių galiausiai padvigubino. Kiekvieną žmogų galima apibūdinti pagal 4 raides, kurios žymi atitinkamas sąvokas, iš aštuonių.

Iš šalies tai gali atrodyti kaip raidžių sriuba, kratinys, tačiau pirmoji kategorija taiko į esmę – jūs esate E ar I? Ekstravertas ar introvertas? Antras pasirinkimas yra tarp raidžių S (sensing) ir N (intuition) – pojūčių ir intuicijos, kas reiškia, kad vieni mūsų supranta pasaulį rinkdami informaciją, kiti – aprėpdami visumą intuityviai.

Tada žiūrime, ar pas jus dominuoja T (thinking) ar F (feelings). Mąstytojas ar labiau atsižvelgiantis į jausmus? Ir galiausiai, kas esate — J (judging) ar P (perceiving). Kaip tvirtinama brošiūroje, sprendimų tipai mėgsta labiau tvarkyti ir valdyti savo gyvenimą, tuo tarpu suvokimo tipai labiau linkę veikti spontaniškai.

Yra daugybė interneto svetainių, skirtų asmenybių tipologizavimui. Tikėtina, kad Šekspyras buvo INFP, o Margaret Tečer įvardijama kaip ENTJ. Karalienė Elžbieta II, duomenų rijikė Kondoliza Rais (Condoleezza Rice) ir informacijos plėšrūnė Hilari Klinton (Hillary Clinton) yra ISTJ tipai.

Maištingas Madonos veržlumas ir savęs reklamavimo talentas perša mintį ją esant ESTP tipu. 

Jungas į tokias klasifikacijas numotų ranką, kaip į nebrandų saloninį žaidimą, bet man buvo smalsu sužinoti mano pačios raides.

Užpildžiau testą, greitai atsakydama į klausimus, kaip buvo nurodyta instrukcijoje. Tačiau kai kurie klausimai, išimti iš konteksto, atrodė beprasmiai. Kas jums labiau patinka – kieta ar minkšta? Varpinė ar pamatai? Užuojauta ar teisingumas?

Susitikau su psichologe Alisa King (Alice King), kuri dirba kompanijoje, atsakingoje už Myer‘s Briggs produktus Didžiojoje Britanijoje. Britų bibliotekos kavinėje ji iš krepšio ištraukė ir padėjo prieš mane dokumentų prikimštą segtuvą.

„Kai kuriems žmonėms patinka palyginimas su Hario Poterio rūšiavimo kepure, nes galite iš karto sužinoti, koks jūsų tipas“.

J. K. Rouling (Rowling) aprašytoje žynių mokykloje stebuklinga kepurė atlieka visą sunkų ir juodą darbą ir nusprendžia, kuri mokykla kokiam mokiniui tinka. Tačiau Alisa norėjo, kad aš paskaityčiau knygą, įsigilinčiau iš eilės į visas dichotomijas ir bandyčiau įvertinti save. (Rouling, kaip ir Šekspyras, tikėtina, yra INFP).

Pavyzdžiui, bėgioti po darbo gali patikti abiems – ir ekstravertui, ir introvertui. „Bet ekstravertas parke pastebi mielus žmones, nes jis bėga paskui juos, tuo tarpu introverto energija nukreipta į vidų. Laiką lauke jis skiria savo idėjų ir dienos įvykių apmąstymui“.

Kas jie tokie?

Jei kada spėliojote, kokiam asmenybės tipui priskiriama kuri nors šiuolaikinė ar istorinė asmenybė, štai keletas užuominų:

Albertas Einšteinas (Albert Einstein), Čarlzas Darvinas (Charles Darwin) ir Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci) priskiriami INTP tipui (introversija, intuicija, mąstymas, suvokimas).

Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill), Donaldas Trumpas (Donald Trump) ir Madona (Madonna), tikėtina, yra ESTP tipai (ekstraversija, pojūčiai, mąstymas, suvokimas).

Vorenas Bafetas (Warren Buffett), Hilari Klinton (Hillary Clinton), Karalienė Elžbieta II (Queen Elizabeth II) ir Kondoliza Rais (Condoleezza Rice) vertinami kaip ISTJ tipai (Introversija, pojūčiai, mąstymas, sprendimai).

Po dviejų valandų buvo galutinai nustatyta, kad aš esu ENTP tipas – ekstravertiška, intuityvi, mąstanti ir suvokianti. Aš patekau į tą pačią kategoriją, kaip Volteras ir Makiavelis.

Spėju, kad esu ekstravertė ne todėl, kad mėgstu šokti ant stalo, bet todėl, kad labai dažnai gaunu energijos iš mane supančių žmonių. Esu kilusi iš didelės šeimos, todėl pripratusi prie triukšmingų grupių, o telefono skambučiai biure mane šiek tiek dirgina ne dėl mano E savybių, o paprasčiausiai dėl WAB (Work Avoidance Behavior - darbo vengimo elgesys; trumpinimas neturi nieko bendra su Myer-Briggs, aut. past.).

Keista, bet mane kur kas mažiau įtikino kitos dvi raidės. Kaip reporterė, aš galvojau, kad esu pojūčių tipas S. Savo darbe ieškau konkrečios uinformacijos, kuri gali būti patvirtinta. Tačiau pagal klausimyno rezultatą, aš esu priešingybė – intuityvus tipas N. Nors man ir patiktų būtį žmogumi, matančiu apibendrintą paveikslą, realiai aš žinau, kad pernelyg dažnai aš gilinuosi į atskirus medžius nebematydama už jų stovinčio miško.

Labiausiai mane nustebino trečioji raidė T, kuri mane labiau klasifikuoja kaip mąstytoją, nei kaip F – jausmų žmogų. Tikriausiai aš nesu tokia empatiška, kaip maniau...

Noriu tikėti, kad absoliuti dauguma iš 2,5 milijonų amerikiečių, kurie kasmet užpildo MBTI, jaučia, kad rezultatai atitinka jų asmenybes, jas atskleidžia.

Tačiau kaip tvirtina autorė Ani Merfi Paul (Anne Murphy Paul), net trys ketvirtadaliai žmonių, testą užpildę pakartotinai, gauna skirtingą asmenybės tipo rezultatą. Ji tvirtina, kad 16 skirtingų tipų, kuriuos aprašė Myer-Briggs neturi mokslinio pagrindo apskritai. 

Vienintelė raidė dėl kurios aš buvau tikra, buvo paskutinioji P, nes iš tiesų aš vertinu spontaniškumą ir lankstumą. Skirtingai, nei mano vyras ir kiti J (sprendimų) tipo kolegos, aš nesu prisirišusi prie planų ir grafikų.

Kalendorių žymėjimas man nėra labai būdingas bruožas... ir atkreipkite dėmesį į netvarkingą stalą.

Tačiau jei pretenduodama į darbą žinočiau, kad šioms pareigoms reikia gero organizatoriaus, aš gal būt pasiduočiau pagundai atsakyti į kai kuriuos klausimyno klausimus ir kitaip.

Darbuotojai dažnai jaučia, kad vadovybė ieško tam tikro tipo konkrečioms pareigoms. Viena Sidnėjuje dirbanti tarptautinio banko vadovė prisipažino sukčiavusi atlikdama testą karjeros pradžioje, kai labai siekė paaukštinimo. „Aš netikėjau, kad korporacijos vertina įvairovę, bet labai norėjau tapti vadove“, — pasakojo ji. „Žinojau, kad jie ieško ESTJ arba ISTJ, o aš esu ENTJ, tad aš ilgai nežaidžiau su atsakymais. Bet žinojau, kad sąmoningai darau tai“.

Rašytoja tyrėja Barbara Erenreič (Barbara Ehrenreich), save vadinanti mitų griovėjų profesijos atstove, jau daugelį metų nepaliuaja kritikuoti asmenybės testus. Ji pabrėžia tendenciją, kad darbdaviai labiau rūpinasi, ar kandidatas yra I ar E, nei ar jis yra P ar J. 

„Jums paaiškins, kad nė vienas tipas nėra geresnis už kitą, kad turite atsakinėti į testo klausimus spontaniškai, — sako ji. — Bet gyvenime jie neieško introvertų. Net jeigu visą dieną darbe žiūrite į skaičius. Jie nori, kad kiekvienas darbo aplinkoje būtų žvalus, pozityvus ir optimistiškas visą laiką“.

Pasak naujausio Siuzan Kein (Suzan Cain) bestselerio „Ramybė: introvertų galia pasaulyje, kuris negali sustoti kalbėjęs“, introvertai pasiekia daugiau.

Felisiti Li (Felicity Lee), licencijuota darbo bei užimtumo psichologė, tvirtina, kad visiškai įmanoma introvertams elgtis taip, kaip elgiasi ekstravertai, tačiau tai juos labiau vargintų. 

Li sako, kad Amerikos ir Kanados kultūrose, labiau nei kitose, vertinamos ekstravertiškosios savybės. Toks šališkumas pastebimas ir Didžiojoje Britanijoje. 

Bet ji teigia, kad savaime buvimas ekstravertu dar negarantuoja, kad ta ekstraversija pasireiškia geriausiu būdu.

Mūsų laikais vis daugiau darbuotojų turi dirbti komandose, tariant žargonu, „mąstyti grupiškai“ (groupthink) ir kuo geriau bendrauti su žmonėmis iš kitos pasaulio pusės, su kuriais jie niekada anksčiau nebuvo susitikę. Yra paplitusi nuomonė, kad tai daryti geriau sekasi ekstravertams.

Myers-Briggs fondas nepritaria ir neskatina testo naudoti priimant arba atleidžiant darbuotojus. Didžiausia testo naudojimo prasmė matoma, kai patiems darbuotojams suteikiama galimybė suprasti bei apmąstytis, kaip jie bendrauja su kolegomis ir dirba komandoje.

„Mes vengiame jį naudoti atrankai, nes jis nevertina gebėjimų ir įgūdžių, — sako Džefas Heijesas (Jeff Hayes) iš San Franciske įsikūrusios Myers-Briggs atstovybės (CPP). — Bet mes negalime sureguliuoti naudojimo kiekvienoje situacijoje, nes testas naudojamas visame pasaulyje labai plačiai“.

Tačiau kaip jau patyrė mano dukterėčia Andrea, asmenybės testai naudojami atrenkant personalą netgi barmenų ar knygų pardavėjų pareigoms. 

Beje, ji negavo nei vieno iš minėtų darbų, o vietoje jų pasirinko mokamą mokslinio tyrimo darbą universitete. 

„Laivo-restorano vadovai labiau domėjosi asmenybės bruožais, liudijančiais polinkį į nusikaltimus, greitą susierzinimą ir pyktį. Knygų pardavėjo atrankoje didžiausias dėmesys, regis, buvo kreipiamas, kaip asmenybė tvarkosi su nuoboduliu ir monotonija“, — pasakojo Andrea.

Tokie įvertinimai man primena vieną iš mano pačios greito asmenybės įvertinimo būdų. Esu atradusi, kad labai daug naudingos informacijos gaunu iš to, kaip asmuo reaguoja į padavėją restorane ar kavinėje. Žmonės, kurie spragsi pirštais ir nepasivargina net žvilgtelėti į žmogų, atnešusį jam maisto, jaučiasi esą nusipelnę ir gyvenime reikalaus išskirtinių sąlygų.