Psichologija vadovams

Arba psichologija tave vejasi, arba tu su ja susidraugauji, kito kelio nėra.

Trumpas, bet esminis psichologijos pritaikymo darbuotojų vertinimui ir vadovavimui kursas:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šito neatidėliokite

  Kai bėgi, žiūri tik į priekį.

  Kai stabteli - atsigręži į psichologiją, kad       išlaisvintum savo tikrąjį aš.

  TESTAI SAVĘS PAŽINIMUI:
  +370 698 48200
  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Spausdinti

Trys būdai, kaip universitetuose perkami pažymiai

Autorius Mindaugas Jackevičius. Paskelbta: Provokacijos

 

Valstybiniai universitetai vykdo grubų verslą ir nedaug dėmesio skiria studijų kokybei, jie tėra suinteresuoti išsaugoti už mokslą mokančius studentus. Taip DELFI tvirtina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, įvardijantis tris būdus, kaip Lietuvos aukštosiose perkami pažymiai. Panašiai kalba ir studentiškos organizacijos.

Pirmiausia N. Mačiulis primena 2007 m. Konstitucinio Teismo sprendimą, pagal kurį valstybiniams universitetams į mokamas vietas galima priimti neribotą kiekį studentų.

„Taip buvo sukurta teisinė bazė ir didžiulė finansinė paskata valstybiniams universitetams priimti kuo daugiau studentų į mokamas vietas nelabai atsižvelgiant į tai, ar priimami abiturientai turi kompetencijų mokytis universitete. Kol tokie studentai moka už studijas, universitetams yra paskata jų neišmesti – net jei studentas nieko nemoka, rašyti jam teigiamą pažymį tam, kad jis liktų studijuoti ir toliau mokėtų universitetui“, – aiškina N. Mačiulis. 

Ekonomistas iš studentų girdėjęs, kad Lietuvoje daugumą egzaminų galima išlaikyti jiems bandant pasiruošti iš vakaro. Kartais esą net nereikia ruoštis – jei dėstytojas atlaidžiai žiūri į nusirašinėjimą, studentai plačiai naudojasi šia galimybe.

Tai N. Mačiulis irgi laiko pažymio pirkimu, mat jei dėstytojas leidžia nusirašyti, taip netiesiogiai susimokama už teigiamą pažymį ir diplomą.

 Antru pažymių pirkimo būdu ekonomistas įvardija diplominių ir kitų rašto darbų pirkimą. Jo žiniomis, kai kur rašto darbus už pinigus rašo patys dėstytojai. Pašnekovas siūlo peržvelgti skelbimų puslapius internete – ten daugybė besiskelbiančių rašto darbų pardavėjų ir pirkėjų.

„Jeigu tam nebūtų rinkos, nebūtų šimtų skelbimų ir nevyktų prekyba bakalauro, magistro baigiamaisiais darbais, kursiniais darbais. Baisi situacija, kai perkami baigiamieji darbai – iš principo taip studentas nusiperka ne tik pažymį, bet ir diplomą“, – kalbėjo N. Mačiulis.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje iš universiteto ketvirtame kurse iškrenta ar baigiamojo darbo neapsigina labai mažai studentų. Taip pat dažnai užmerkiamos akys ir pro pirštus žiūrima į bet kokius baigiamuosius darbus.

„Trečias būdas tiesioginis – kai dėstytojui sumokama už geresnį pažymį. Manau, jis buvo daug populiaresnis anksčiau. Čia sunkiau rasti įrodymų, tačiau neseniai iš kelių studentų teko girdėti apie tokias galimybes. Sklando kalbos, kad lygiai taip pat vyksta su baigiamaisiais rašto darbais“, – kalbėjo ekonomistas. Jo manymu, apie tai universiteto vadovybė gali ir nežinoti – tai susiję su pažymius parduodančių dėstytojų morale.

 

Valstybinius universitetus vertina kaip grubų verslą

 

N. Mačiulis įsitikinęs, kad tokia padėtis švietime lemia aukštą jaunimo nedarbą. Esą jei gaunamas diplomas, tačiau už jo slypi tik ketveri metai studentavimo ir mokėjimo už studijas, nereikia tikėtis diplomą atitinkančio darbo.

N. Mačiulis teigia tokią nuomonę susidaręs bendraudamas su kitų universitetų dėstytojais ir studentais. Iškeltą problemą jis vadina sistemine.

„Jei mokyklose nusirašinėjama, universitetuose nusirašinėjama, į gyvenimą išeina žmogus, kuris paruošas sukčiauti ir nejaučia sąžinės graužimo. Po to jis sukčiauja kitoje srityje – slėpdamas mokesčius ar vartodamas kontrabandinę produkciją. Uždaras ratas“, – apibendrina pašnekovas.

Australijos, Šveicarijos, Meksikos, Prancūzijos ir Lietuvos aukštosiose dėstęs, įvairiose darbo grupėse analizavęs šalies aukštojo mokslo kokybę, N. Mačiulis universitetų veiklą apibendrina kaip „grubų verslą“.

„Universitetuose dirbau daug metų. Esu matęs virtuvę iš vidaus, esu matęs, kaip studijų kokybė niekam neįdomi – valstybiniai universitetai yra grubus verslas, nedaug dėmesio skiriantis studijų kokybei. Tą mačiau ir tą galiu pasakyti“, – teigė ekonomistas.

 

Pažymių pirkimai neišlenda į viešumą
 

N. Mačiulio įvardijamas problemas pripažįsta ir studentams atstovaujančios organizacijos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas pastebi, kad šalyje labiau paplitęs mokslo darbų, o ne pažymių, pirkimas. „Tokių atvejų, kada studentai tiesiogiai moka dėstytojams už pažymius, pasitaiko. Tačiau tokių atvejų mažai išlenda į viešumą, nes tai labiau individualūs atvejai“, – teigė V. Morkūnas.

Pasak jo, gerą pavyzdį parodė Latvijos aukštosios mokyklos, susivienijusios akademinio sąžiningumo skatinimui ir kovai su darbų pirkimu.

Pašnekovas pastebi, kad dauguma aukštųjų mokyklų į kitus kursus kelia studentus, turinčius akademinių skolų. Juos siekiama aukštojoje išlaikyti bet kokia kaina. „Kitas variantas – bandoma bet kokiu atveju parašyti bent jau teigiamą įvertinimą, kad studentas išsilaikytų aukštojoje mokykloje ir galėtų toliau studijuoti taip automatiškai atnešdamas daugiau lėšų“, – N. Mačiuliui antrino pašnekovas.

V. Morkūnas ragina kalbėti apie studijų modelio keitimą – kad individualiai dirbdami studentai nesinaudotų bendrakursio, draugo, pažįstamo pagalba perkant vienokią ar kitokią užduotį. Jo teigimu, studijų procesas turi lavinti studentą ir skatinti jį aktyviai prisidėti prie studijų eigos, savarankiškai dirbti, domėtis studijuojamu dalyku. Toks į studentus orientuotas studijų modelis plačiai paplitęs Vakarų Europoje.

 

Sukčiauti išmoksta šeimoje?

 

Tuo metu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko ir ruošiasi pristatyti akademinio sąžiningumo tyrimą. Organizacija taip pat žada Lietuvoje sukurti akademinio sąžiningumo indeksą.

„Pirminiai tyrimai rodo, kad yra labai skirtingų akademinio nesąžiningumo formų ir skirtingo elgesio. Vienos kurios nors labai ryškios negalime išskirti. (...) Dėl pažymių pirkimo – kol kas negalime išskirti, kad tai pagrindinė akademinio sąžiningumo problema ir kad ji labai stipriai pažengusi“, – aiškino LSS prezidentas Dainius Dikšaitis. 

D. Dikšaitis sutiko su N. Mačiuliu, kad Lietuvos aukštosios nusistačiusios per žemą kokybės kortelę. „Ta kartelė nereiškia, kad žmogaus nereikia priimti. Ta kartelė reiškia, kad priėmus galima žmogui neduoti diplomo tol, kol jis neparodo tam tikro lygio kompetencijos. Tuo metu dabar Lietuvoje į aukštąsias priimami beveik visi norintys studijuoti ir lygiai taip pat diplomai išdalijami beveik visiems, kurie įstoja. Studentų nubyrėjimas Lietuvoje pakankamai mažas“, – kalbėjo jis.

Pagrindines akademinio nesąžiningumo šaknis D. Dikšaitis mato kultūroje, kuri atsinešama iš vidurinės mokyklos ir šeimos. „Jei šeimoje suformuoja, kad tu gudrus ir dėl to sukčiauk, tada žmogus taip ir daro – nori būti gudresnis už kitus ir sukčiauja“, – mano D. Dikšaitis.

paskelbta www.DELFI.lt