Spausdinti

Diskusija apie instinktus: nuo Aristotelio iki K. Kolbe

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Psichologiniai testai

 

Kas valdo mūsų veiksmus? Kolbe koncepcijos ir Kolbe A™ indekso sukūrimo priešistorė

Diskusiją apie instinktus ir jų kompanioną valią pradėjo Aristotelis, iškeldamas klausimą „Kokia yra gyvybinė jėga ir energija, kuria siela atskleidžia save pirmiausiai, ir kuri atveria kelią visoms kitoms jėgoms, pasireikšdama per jas arba „įdarbindama“ jas?“. Tai buvo istorinis klausimas ne apie protą, bet apie jėgą ir energiją, kurią vėlesni ir dabartiniai mokslininkai neretai bando nuneigti.

Prieš du šimtus metų jau ir psichologija bandė apibrėžti instinktus moksliniais terminais. William James, 1890m., rašė: „Veiksmai, kuriuos mes vadiname instinktyviais, yra neišvengiami kaip čiaudėjimas“. Jis oponavo anksčiau išsakytam Lindley Camp teiginiui, kad „Mes randame, kad, skirtingai nei gyvūnų, visus žmogaus veiksmus kontroliuoja Protas. Žmogus yra laisvas nuo instinktų“. W. James priduria: „Senieji požiūriai apie instinktus niekada neįžvelgė tokio paprasto dalyko, kad elgesį energizuoja instinktai ir todėl jie (senieji požiūriai) yra tiesiog neefektyvus žodžių švaistymas, užgožiant viską miglotais stebuklais“.

Tačiau nors W. James, Z. Froid ir K. Jung įvedė instinktų temą į šventas akademines auditorijas, šios pasąmoningos energijos egzistavimo įrodymų stoka silpnino pačias teorijas.

Tiek viena, tiek kita pusė neturėjo pakankamai įrodymų.

18a švietimo epochos filosofai pasuko išimtinai prie idėjos, kad protas (reason) yra vienintelis žmogaus veiksmų pagrindas.

W. James išsakytos idėjos buvo padrąsinančios vėlyvojo 19a ir ankstyvojo 20a filosofams ir psichologams, atmetusiems supratimą apie žmogų, kaip apie absoliučiai racionalią būtybę. Froidas, pavyzdžiui, seksą ir mirtį identifikavo kaip instinktyvų reiškinį. Jungas dar pridūrė minios ir maitinimosi instinktus. William McDougal išskyrė 12 varomųjų jėgų (pvz. baimė, smalsumas ir kt), H.W. Warren pasiūlė 26 instinktų klasifikaciją, tuo tarpu Woodworth - net 110 instinktų, sugrupuotų į tris pagrindines grupes - organiniai poreikiai, reakcijos į kitus asmenis, žaidimo instinktai.

1926 m. Luther L. Bernard kriticizmas buvo lemiamas, įtakojant naujuosius mokslininkus dar kartą pasukti iš kelio nuo instinktų studijavimo. Jis teigė:

1. Nėra bendro sutarimo dėl instinktų prigimties

2. Diskusija apie instinktus yra miglota ir konceptuali

3. Instinktai nėra akivaizdūs (matomi) ir dėl to negali būti mokslinių tyrimų sritimi

4. Nėra pagrįstų metodų, kaip klasifikuoti instinktus pagal akivaizdų pasireiškimą (in terms of overt manifestation).

Bernardo idėjos sutapo su IQ testavimo pradžia ir naujomis galimybėmis aprašyti kognityvinę proto (mind) sritį kiekybiškai. Atrodė, kad mokslininkams tai tapo vienintele reikšminga sritimi. Istoriškai tai sutapo su industrinės revoliucijos, technikos pažangos laikotarpiu, kosmoso užkariavimu. Ir tikėjimu žmogaus intelekto viršenybe.

Tyrėjai ėmė tikėti, kad žmogaus elgesys yra sąmoningas, kad mes veikiame pagal išmoktus pavyzdžius. Jei ir kildavo kokia nors diskusija apie instinktus, tai juos buvo stengiamasi susieti su motyvacija, kadangi abu jie taip ir liko nekiekybiniais elgesio formulės elementais.

Dvi ar trys proto dalys?

Instinktų pripažinimas reikštų mokslinį pripažinimą, kad yra ne 2 proto dalys - intelektas ir jausmai, bet yra ir trečioji - instinktų, arba konatyvinė sritis. Aristotelis: Yra trys sritys, per kurias mes galvojame, jaučiame ir veikiame.

George Brett apie Augustino požiūrį: „Augustinas buvo visai netoli nuo tokio paties požiūrio, jo kalba sudaro įspūdį, kad yra trys dalys - žinojimo, jautimo, ir ketinimo (willing)“

Spinoza, Nicoaus Tetens - trys proto sritys. Immanuel Kant; „Critique of Pure Reason“, „Critique of Practical Reason“, „Critque of Judgment“ (Pure Reason - intelektas arba kognityvinė sritis, Practical Reason - valia, veiksmas arba konatyvinė sritis, Judgment - jausmas, malonumas arba skausmas - afektyvinė sritis)

A. Maslow: „Kiekvienas talentas, kiekvienas sugebėjimas yra kartu ir motyvacija, poreikis, impulsas...“ Kathy Kolbe - Abraham Maslow fakelo perėmėja. Pasak jos, konatyvumo apibrėžimas yra toks: „Veiksmas, kylantis iš instinkto, tikslingas veikimo būdas, valingumas“. 

Tačiau:

Tiesiog komercializuotas tapo teiginys. kad yra viena iš dviejų – mes arba galvojame, arba jaučiame, kad dirba arba kairys smegenų pusrutulis, arba dešinys, nuneigiant svarbiausia - kad mes dar turime nuspręsti VEIKTI pagal mintis ar pagal troškimus

Iš intelekto sureikšminimo ir instinktų nepripažinimo kyla dominuojantis kultūrinis mitas: mes turime pakeisti save, norėdami pagerinti savo gyvenimą.

Mokymo teorijos nubloškė mus į grynai kognityvinį (pažintinį) kelią, išdavė mūsų poreikį veikti instinktyviai, prieštaravo mūsų valiai ir paliko mus su nepelnytai dideliu stresu dėl ateities.

Būti tuo, kuo mes norime, ne visada reiškia laisvę būti tuo, kuo mes esame.

Kathy Kolbe: Yra universlūs proto instinktai, pasireiškiantys per veikimo būdus, kuriuos galima išmatuoti (Kolbe A™ indeksas). Šie instinktai kyla iš konatyvinės proto srities.

Parengta pagal Kathy Kolbe knygą „Powered by Instinct: 5 Rules for Trusting Your Guts“

Apibendrinant galima konstatuoti, kad kai kurios teorijos, koncepcijos, kryptys tam tikru istoriniu laikotarpiu nepagrįstai sureikšminamos, tampa madingai teisingos ir suponuoja populiarą visuomenės išsigelbėjimo formulę. Šia formule labai dažnai tikima net ir moksle, net ir psichologijoje. Instinktų samprata ir Kolbe koncepcija šiuo metu negali puikuotis madų diktatoriaus statusu, tačiau dėl to jos teorinė ir praktinė vertė nėra menkesnė. Kolbe indeksai ir kitos priemonės bei metodai pritaikyti taip, kad juos per maksimaliai trumpą laiką galėtų suprasti ir tailyti net ir psichologinio išsilavinimo neturintys žmonės, net ir vaikai.