Psichologija vadovams

Arba psichologija tave vejasi, arba tu su ja susidraugauji, kito kelio nėra.

Trumpas, bet esminis psichologijos pritaikymo darbuotojų vertinimui ir vadovavimui kursas:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šito neatidėliokite

  Kai bėgi, žiūri tik į priekį.

  Kai stabteli - atsigręži į psichologiją, kad       išlaisvintum savo tikrąjį aš.

  TESTAI SAVĘS PAŽINIMUI:
  +370 698 48200
  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsniai

Spausdinti

Naujos kartos mokymosi principai

Autorius Ina Savickienė. Paskelbta: Mokymai

  

Mokymosi principai yra kondensuoti teoriniai ir kartu praktiški teiginiai, apibendrinantys dešimtmečius trukusius mokymosi tyrimus.

Mokymosi principai yra įrankis, sukurtas Institute for Learning padėti švietėjams analizuoti savo mokymo kokybę, taip pat mokymosi galimybes.

Nors kiekvienas principas yra išreiškiamas kaip nepriklausoma idėja, visi mokymosi principai yra susiję tarpusavyje ir vienas nuo kito priklausomi . Yra dviejų tipų mokymosi principai. Vieni labiau susiję su darbu klasėje, kiti - su sistemine organizacija. 

I. Atsakingo pokalbio (*Accountable Talk®) praktika

Kalbėti su kitais apie idėjas ir darbus yra mokymosi esmė. Tačiau ne visi pokalbiai padeda mokymuisi; sakydami Atsakingas pokalbis turime galvoje tik tokį aptarimą, kuris palaiko, stiprina mokymąsi. 

Pokalbis klasėje turi skatinti mokymąsi, jis turi būti atsakingas už atitinkamas žinias ir griežtą mąstymą (žr. skirsnį apie akademinį griežtumą mąstymo ugdymo programoje). Atsakingo pokalbio diskusijos dalyviai rimtai reaguoja ir toliau plėtoja ką kitas grupės narys pasakė. Jie iškelia teiginius ir reikalauja žinių, kurios yra tikslios ir reikšmingai susiję su svarstomu klausimu. Atsakingo pokalbio dalyviai naudoja įrodymus ir argumentus, atitinkančius dėstomą dalyką (pvz., įrodymai matematikoje, tyrimų duomenys moksle, teksto elementai literatūroje, dokumentų šaltiniai istorijoje ir pan.) ir laikosi nustatytų gero samprotavimo normų.

Atsakingą pokalbį naudojantys mokytojai nustato ir skatina specialias Atsakingo pokalbio praktikos normas bei įgūdžius.

Atsakomybė už žinias, samprotavimus ir bendruomenę yra Atsakingo pokalbio diskusijų pagrindai. Šie trys pagrindai yra universalūs ir taikomi visoms akademinėms disciplinoms ir kiekvienam Atsakingam pokalbiui atskirai. Tačiau kiekvienas universalus pagrindas gali pasireikšti ir unikaliai, pagal akademinį turinį ir sudėtingumo lygį.

Taigi galvojimas apie unikalius žmogaus poreikius arba svarstymas apie šių pamatinių idėjų tinkamumą kitoje nei akademinė aplinkoje nenukelia mūsų pernelyg toli už ribų nuo to, į ką mokytojai turi atsižvelgti kiekviename žinių lygyje ir kiekvienoje turinio srityje. Stebėdami, kaip kiti pluša savo konkrečių Atsakingų pokalbių aplinkoje - mokykloje ir už jos ribų, kiekvienas iš mūsų gali kai ko išmokti ir prisitaikyti savo pokalbiuose. Analizuodami kitų asmenų Atsakingus pokalbius, mes galime susirinkti svarbias pamokas, kurios siejasi su mūsų pačių kontekstu arba situacija ir galvoti apie tai, kas yra (ir nėra ) universalu produktyviuose mokymosi pokalbiuose. Net jei vienos aplinkos ypatumai neatitinka mūsų situacijos, tai, kaip kitas asmuo galvoja, pritaiko ir prisitaiko, gali suteikti įžvalgų visiems proceso dalyviams.

II Bendraujantis intelektas (Socializing Intelligence)

Intelektas apima žymiai daugiau nei vien galimybę greitai galvoti bei susikrauti įspūdingas žinių atsargas. Intelektas yra problemų sprendimo ir samprotavimo gebėjimų rinkinys kartu su proto įpročiais reguliariai naudoti šiuos gebėjimus. Intelektas taip pat yra įsitikinimas apie savo teisę ir pareigą suprasti bei įprasminti pasaulį, taip pat ir gebėjimas išsiaiškinti dalykus laikui bėgant. Intelektualūs galvojimo įpročiai yra išmokstami per kasdieninius mokiniui išsakomus lūkesčius. Mokytojai gali „išmokyti“ intelekto, kviesdami studentus naudoti savo intelektualų mąstymą ir reikalaudami už tai iš jų atsakomybės. Tai yra tai, ką panašiai daro mokytojai su mokiniais, iš kurių jie daug tikisi (kuriuos jie vertina kaip  „talentingus“); tačiau tai turi būti įprasta praktika, taikoma visiems besimokantiems.

Atsakingo pokalbio metodas yra vienas iš svarbiausių būdų, kuriuo žmonės bendrauja ir „išmoksta“ intelekto. Įsivaizduokite pokalbį žmonių, kurie tiki, kad turi teisę ir pareigą suprasti ir įprasminti pasaulį, ir kitų žmonių pokalbį, kurie tokio tikėjimo neturi. Pavyzdžiui, žmones, kurie užduoda klausdamus, siekdami patikslinti savo suvokimą, paklausti kitų, kad paaiškintų ar išplėstų savo samprotavimus, pagilintų žinias, skirtingai nei tie, kurie laikosi nuošalyje bijodami pasirodyti neišmanėliais, nes kažko nežino. Tai vienodai atsitinka ir verslo susitikimuose ir mokyklos suole. Kai kurie žmonės pasitikėjimo savimi išmoksta besimokydami namuose ir jiems lengva atsiskleisti viešose situacijose. Daugelis kitų to neišmoksta ir jiems aiškios instrukcijos bei  modeliai yra gyvybiškai svarbūs.

III Kova už pastangas (Organizing for Effort)

Pastangų reikšme besiremianti mokymosi koncepcija įprastą prielaidą, kad ką ir kaip studentas išmoksta lemia gabumai, pakeičia kita prielaida, kad tvarios ir kryptingos pastangos gali lemti visų studentų aukštus mokymosi rezultatus. Viskas yra taip organizuojama, kad išprovokuotų ir palaikytų pastangas, ir kad studentą pasiektų žinia, kad jo pastangų yra tikimasi ir kad sunkios problemos reikalauja tvaraus darbo. Minimalūs standartai yra nustatomi pakankamai aukšti ir įvertinimai lygiuojasi į šiuos standartus. Visi studentai yra mokomi pagal griežtą programą, atitinkančią standartus, kartu skiriant pakankamai laiko ir ekspertinio instruktavimo, kiek to reikia, kad jie pasiektų ir viršytų lūkesčius. 

Šis mokymosi principas dera su augančiu tyrimų duomenų kiekiu, kurie demonstruoja, kad pastangos labiausiai stimuliuoja vidinių gebėjimų atsiskleidimą visose žmogiškųjų pastangų srityse.

IV Akademinis griežtumas ir mąstymo ugdymo programa (Academic Rigor in a Thinking Curriculum)

Mąstymas ir problemų sprendimas yra naujieji XXI amžiaus pamatai. Tačiau reikėtų atsisakyti įprasto įsitikinimo, kad galime išmokyti žinių, neįtraukdami studentų mąstymo. Žinios ir mąstymas yra tampriai susiję. Iš to seka, kad mokymo programa truri būti paremta svarbiausiomis koncepcijomis, kurias studentas turi suprasti giliai ir iš esmės. Mokymas turi įtraukti studentus į aktyvų samprotavimą apie šias koncepcijas. Kiekvieno dalyko, kiekviename lygmenyje mokymas turi apimti įsipareigojimą esminėms žinioms, aukšto lygio mąstymo poreikį ir aktyvų žinių panaudojimą. 

Atsakingo pokalbio diskusijos tik tada yra tokios, jei jos yra apie tai, apie ką iš tiesų verta kalbėti: gvildena temas, kurios atitinka akademinio griežtumo bei mąstymo ugdymo programos kriterijus. Taigi, bet kokios trukmės klasės pokalbiai turi suktis apie svarbiausias koncepcijas, kurias studentai turi išmanyti giliai ir gvildenti atvirus klausimus, kurie yra kruopščiai suplanuoti  ir kurie pakviečia studentus analizuoti tas koncepcijas bei aktyviai jas svarstyti.

V. Aiškūs lūkesčiai

Jei mes tikimės iš studentų pažangos ir aukšto lygio pasiekimų, tuomet mes turime aiškiai jiems išdėstyti, ko mes tikimės, kad jie išmoks. Šie lūkesčiai turi būti aiškiai komunikuojami visais būdais, padedančiais juos „įkalti į galvas“ mokyklos profesionalams, tėvams, bendruomenei ir, be kita ko, patiems studentams. Aprašomieji kriterijai ir darbo modeliai, atitinkantys standartus, turi būti paskelbti viešai ir studentai turi remtis šiomis nuorodomis kaip pagalbine priemone analizuojant ir kalbant apie savo darbą. Turėdami matomus  pasiekimų taikinius (užduotis), kuriuos reikia pasiekti kiekvienoje mokymosi stadijoje, studentai gali dalyvauti įvertinant savo darbą ir valdant savo pastangas.

Aiškūs lūkesčiai reikalauja kai ko daugiau nei namų užduočių pateikimas ir dienos darbų punktai (bullet points), kaip dažnai sutinkama klasėse. Aiškūs lūkesčiai nurodo viešus ir tikslius meistriškumo (kompetencijos) apibrėžimus, kurie yra išdėstomi, aptariami ir tobulinami. Laikui bėgant, studentai internalizuoja lūkesčius, juos perdirba ir siekia pasiekimų patys, be išorinės pagalbos. Vieši ir tikslūs apibrėžimai apima rašytinę komunikaciją, tokią kaip rubrikos, kriterijų brėžiniai (grafikai), arba įvertinti darbai su paaiškinimu, kodėl darbas atitinka arba neatitinka standartų. Be to, pokalbis apie lūkesčius yra esminė sudėtinė dalis formuojant ir tikrinant supratimą. 

VI. Mokymasis ir savęs valdymas

Jei studentai ruošiasi būti atsakingi už savo mokymosi bei mąstymo kokybę, jiems reikia vystyti ir reguliariai naudoti visą skalę savistabos bei savęs valdymo strategijų. Šie metakognityviniai įgūdžiai apima asmens pastebėjimą, kad jis kažko nesupranta ir imasi žingsnių, kad ištaisytų situaciją, bei formulavimą klausimų ir užklausų, kurie padėtų geriau suprasti prasmę. Studentai taip pat valdo savo mokymąsi įvertindami grįžtamąjį ryšį, kurie jie gauna iš kitų; pasitelkdami anksčiau įgytas žinias dialogui su nauju mokymosi turiniu; numatydami mokymosi sunkumus ir atitinkamai paskirstydami savo laiką; taip pat spręsdami apie savo pažangą einant link mokymosi tikslo. Tai yra strategijos, kurias geri mokiniai naudoja spontaniškai, tačiau jas išmokti gali visi, esant tinkamoms instrukcijoms ir bendravimui. Mokymosi aplinka turi modeliuoti ir skatinti reguliarų savęs valdymo strategijų panaudojimą. 

Pastebėkite panašumą tarp savo mokymosi valdymo vidinių poslinkių ir išorinių Atsakingo pokalbio postūmių. Pirmasis būdas, modeliuojantis ir paskatinantis nuolatinį savęs valdymo strategijų naudojjimą, įvyksta klasės aplinkoje Atsakingo pokalbio metu. Pokalbių metu mokytojai gali tapti pavyzdžiu formuojant savistabos įgūdžius, aiškiai sakydami studentams, pavyzdžiui: „Aš nelabai aiškiai supratau šį žodį, todėl aš...“ arba „Aš jau žinojau žinias X, todėl, kai susidūriau su žiniomis Y...“ Klausimai, formuluojami klasės diskusijos metu turi būti panašūs į tuos, kuriuos studentas turi paklausti savęs, kada stebi savo mokymąsi. Kita vertus, procesas gali tapti matomas ir tikslus klasės diskusijų metu, kai studentai gali papildyti savo mokymosi priemonių arsenalą savistabos instrumentais.

VII. Mokymasis kaip pameistrystė (Learning as Apprenticeship)

Daugelį amžių dauguma žmonių mokėsi dirbdami šalia meistro-eksperto, kuris buvo įgudusios praktikos pavyzdys ir vadovavo, kreipė naujokus, kuomet jie kūrė autentiškus produktus ar dirbo suinteresuotai bei vertinančiai publikai. Tokia pameistrystės forma leidžia mokiniams įgyti tarpdisciplininių žinių, praktinių gebėjimų ir tinkamų tarpasmeninio bendravimo formų. Didžioji mokymosi pameistrystės būdu galia gali būti perkelta į šiuolaikines mokyklas organizuojant tokią mokymosi aplinką, kurioje sudėtingas mąstymas būtų modeliuojamas ir analizuojamas, bei užtikrinant koučingą bei ugdymą, kai studentai imasi studėtingų projektų arba rengia baigtų darbų pristatymus klasėje ir už klasės ribų.

VIII. Sąžiningas ir patikimas vertinimas

Jei laikui bėgant mes tikimės iš studento tvarių pastangų, mums reikia naudoti tokius vertinimus, kuriuos studentai laiko sąžiningais, o tėvai, bendruomenė ir darbuotojai - patikimais.  Sąžiningi įvertinimai yra tokie, kuriems studentas gali pasiruošti, todėl testai, egzaminai ir įvertinimai klasėje turi būti suderinti su standartais.

Sąžiningas įvertinimas taip pat reiškia gradaciją absoliučių standartų atžvilgiu labiau nei palyginimą vieno sudento su kitu, nes tokiu atveju studentai gali aiškiai lyginti savo mokymosi pastangas su rezultatais. Šiuos kriterijus atitinkančius įvertinimus gali teikti tėvai, kolegos ir darbuotojai  pateiktadami patikimus vertinimus, ką kiekvienas atskiras studentas žino ir gali padaryti.

IX. Pasiekimų pripažinimas

Jei mes tikimės iš studentų tvarių ir pakankamų pastangų, mes juos turime motyvuoti reguliariai pripažindami jų pasiekimus. Aiškus individualių, autentiškų pasiekimų pripažinimas yra tarsi brangaus metalo praba, žyminti pastangų reikšme grįsto požiūrio į mokymą koncepciją. Toks pripažinimas gali būti darbo, kuris atitinka standartus, pripažinimas arba tarpinės pažangos, siekiant standarto, pripažinimas. Progreso taškai turi būti išskirti (pažymėti) taip, kad nepaisant įvykdymo lygio, kiekvienas studentas gali atitikti pasiekimų kriterijus pakankamai dažnai ir nedelsiant būti pripažintas. Pasiekimų pripažinimas gali būti susietas su galimybe dalyvauti įvykiuose, kurie svarbūs studentams ir jų šeimoms. Studentų pasiekimai taip pat pripažįstami, kai studentų darbo atlikimas paremtas standartiniu įvertinimu ir yra susietas su galimybėmis darbe arba moksle. 

*Atsakingo pokalbio programa (The Accountable Talk® Program) yra Pitsburgo universiteto nuosavybė, © 2013